Su žydais pagaliau pavyko sutarti dėl Šnipiškių kapinių

Lietuvos valdžios atstovai ir žydų organizacijos trečiadienį planuoja pasirašyti susitarimą dėl istorinių Šnipiškių senųjų žydų kapinių, kurį Vyriausybės kancleris pavadino „galutiniu patvirtinimu", kad šis daug aistrų sukėlęs klausimas yra išspręstas.
Dedamas taškas

Susitarimą Kultūros ministerijoje turėtų patvirtinti Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto, Lietuvos žydų bendruomenės ir Kultūros paveldo departamento atstovai, žurnalistams sakė Vyriausybės kancleris Deividas Matulionis.

„Tai galutinis patvirtinimas, kad viskas tvarkoje. Galima sakyti, kad nuo šios dienos dedamas taškas Šnipiškių kapinių istorijoje", - sakė D.Matulionis.

Žydai nereikalauja griauti

Anot jo, žydai sutiko su Vyriausybės patvirtintomis kapinių ribomis ir neprieštaravo, kad ginčytinoje teritorijoje esantys Karaliaus Mindaugo apartamentai bei Sporto rūmai nebūtų judinami, nors pripažįstama, kad istoriškai jie patenka į kapinių ribas.

„Susilaukėme konstruktyvaus požiūrio iš žydų organizacijų. Niekas nereikalauja ko nors griauti ar kažkaip kitaip elgtis su egzistuojančiais pastatais", - sakė D.Matulionis.

Ilgai nesutarta dėl kapinių ribos

Kanclerio teigimu, specialusis planas turėtų būti patvirtintas artimiausiu metu.
Pasiekta pažanga trečiadienio rytą po susitikimo su premjeru Andriumi Kubiliumi pasidžiaugė ir Europos žydų kapinių išsaugojimo komiteto pirmininkas Rabbi Schlesinger.

„Taip, yra didelis pasikeitimas, pozityvi pažanga", - sakė R.Schlesingeris, BNS paklaustas, ar yra pasiekta pažanga dėl Šnipiškių kapinių.

Lietuvos ir žydų atstovai ilgą laiką nesutarė, kur yra žydams kultūriškai svarbių kapinių ribos, ar buvusių kapinių teritorijoje stovi pastatų. Pernai vykdyti tyrimų į Lietuvą buvo atvykę ir žydų atstovai.

Gegužės mėnesį Lietuvos vyriausybė pritarė Kultūros paveldo departamento parengtoms Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių riboms ir nustatė apsauginę jų teritoriją.

Su kraštutiniais ultradoksais nebūtų pavykę

Parengtame projekte aiškiai nurodytos neginčytinos senųjų žydų kapinių ribos. Taip pat nustatomos apsauginės zonos ir toje teritorijoje, kur kapinių buvimas dar kelia diskusijų. Tokiose vadinamosiose buferinėse zonose investavimas bus ribojamas - jis galimas tik laikantis itin griežtų paminklosaugos reikalavimų.

D.Matulionis pripažino, kad derybas Lietuva vykdė su konstruktyvaus požiūrio besilaikiusia žydų organizacija, nes su „kraštutiniais ultraortodoksais" sprendimą pasiekti būtų praktiškai neįmanoma.

„Turime pripažinti, kad negalime ir neturime turbūt šnekėtis su kraštutiniais ultraortodoksais, nes mes tada jokio sprendimo nepasieksime. Kalbame su tais, kurie konstruktyviai šneka. Jie turi įtaką ir jų žodis yra svarbus", - sakė D.Matulionis.

Veikė nuo XVI amžiaus

Žydų kapinės Vilniaus centre veikė nuo XVI amžiaus. Jos uždarytos XVIII amžiuje, o sovietmečiu buvo išardytos.

Diskusijos dėl Šnipiškių kapinių buvo sulaukusios ir tarptautinio atgarsio. Pernai Jungtinių Valstijų Kongreso Atstovų rūmai priėmė rezoliuciją, smerkiančią Lietuvos Vyriausybę dėl jos „nesugebėjimo apsaugoti istorinių žydų kapinių Vilniuje".