Panevėžyje nesimokančių – 317 vaikų.
„Daugiausiai tai yra vaikai, kurie išvykę į užsienį. Tačiau išvykus į užsienį reikia išsideklaruoti“, – teigė Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Bartašienė.
Vaikų faktinė vieta likusi Panevėžyje, tačiau iš mokinių registro jie dingę.
„Įvertinkime tai, kad gali būti kitos ugdymo formos. Gali vaikas ugdytis šeimoje, gali ugdytis kitoje šalyje nuotoliniu būdu arba virtualiai mokytis“, – aiškino Panevėžio Švietimo skyriaus vedėja Silvija Sėrikovienė.
Tačiau kam tuomet reikalinga klaidinanti apskaita apie mokyklą nelankančius vaikus?
„Tam, kad nebūtų vaikų teisių pažeidimų ir piktnaudžiavimų vaiko teisėmis, jog tėvai neleidžia į mokyklas. Taip pat tam, kad tie, kurie išvykę arba keičia gyvenamąją vietą, nepasimestų sistemoje“, – tvirtino V. Bartašienė.
Tokių pamestinukų paieškose Švietimo skyriaus specialistai siunčia tėvams laiškus.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Nėra reikalavimo, kad jie turi pateikti kitos ugdymo įstaigos dokumentus. Mes susisiekiame su tėvais, o šie mums patvirtina, kad ugdosi“, – komentavo S. Sėrikovienė.
Teigiama, kad anksčiau net mokytojai vaikščiodavo senais adresais.
„Dabar yra asmens duomenų apsauga, tad mokytojai nebegali vaikščioti į namus“, – tikino V. Bartašienė.
Todėl tai daro policijos pareigūnai.
„Neatmetame varianto, jog pareigūnai gali patikrinti ir paklausti kaimynų“, – sakė S. Sėrikovienė.
„Tėvai patys išsideklaravę, bet vaikai lieka neišdeklaruoti, nes gauna privalomąjį sveikatos draudimą“, – pasakojo Švietimo skyriaus vyriausioji specialistė.
Skaičiuojama, kad Lietuvoje formaliai nesimokančių vaikų – per 10 tūkst.
(be temos)