Serialas „Černobylis“ įrodė: populiarėja branduolinis turizmas

Visagino potencialas

"Branduolinis turizmas atsiskleidžia kaip nauja pramonės turizmo niša, turinti gausų potencialą", – pastebi Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorė Natalija Mažeikienė, įgyvendinanti projektą apie branduolinio turizmo maršruto kūrimą Ignalinos atominės elektrinėje (IAE) ir Visagine.

"Branduolinis turizmą sudaro daugelis svarbių objektų pasaulyje. JAV tyrimo projektas "Manhatanas", kai buvo kuriama atominė bomba ir vykdomi branduolinės ginkluotės bandymai. Taip pat Hirošima ir Nagasakis yra miestai, kurie nukentėjo nuo susprogdintų atominių bombų. Dabar šie objektai yra turistų lankomi ir priskiriami prie vadinamojo branduolinio turizmo", – pasakoja profesorė.

Kita branduolinio turizmo kryptis – kai objektu tampa atominės elektrinės. Pašnekovės teigimu, Černobylis yra ypatingas vadinamojo taikiojo atomo atvejis, kai buvo iš esmės suabejota duotu pažadu būti švariu ir patikimu energijos šaltiniu.

"Černobylis yra ypatingas, kaip ir Fokušima, nes tai atominis objektas, kuris virto katastrofos vieta ir iškrenta iš saugios atominės energetikos koncepcijos", – teigia mokslininkė.

Černobylyje dabar plėtojamas vadinamasis tamsusis katastrofų turizmas. Kijeve įsikūrusį Černobylio muziejų yra patartina aplankyti kiekvienam turistui. Vietinės turizmo agentūros užsieniečiams taip pat siūlo turą į išskirtinę Černobylio zoną.

Visaginas svarsto, kaip galėtų plėtoti ir pristatyti save kaip atominį miestą.

Pavojai negąsdina

Branduolinis turizmas technologinių avarijų vietose gali būti rizikingas mūsų sveikatai, tačiau žmonių tai neatbaido.

Pasak mokslininkės, turistus į tokias vietas kaip Černobylio zona traukia siekis išgyventi ypatingą, egzistencinę patirtį, net jei tai gali būti pavojinga sveikatai.

"Ten nuvažiavę žmonės išgyvena gilius ir stiprius egzistencinius jausmus – susijaudinimą dėl protu neaprėpiamo ir sunkiai suvokiamo įvykusios tragedijos masto, dėl nesaugumo jausmo (didelė radiacija), dėl ypatingo estetinio pajutimo, stebint postapokaliptinį kraštovaizdį. Šis egzistencinis turizmas siekia pateikti būtent tokius jausmus. Kita vertus, branduolinis turizmas, skirtas technologinėms avarijoms (pavyzdžiui, Černobylio muziejaus ekspozicija Kijeve) turi potencialo kaip edukacinis projektas, kai gaunama ir žinių iš tiksliųjų mokslų ir inžinerijos (kas yra atomas ir kaip veikia reaktoriai), istorijos, geografijos, aplinkosaugos sričių", – teigia pašnekovė.

Virtuali ekskursija

"Moksliniai tyrimai turi prisidėti prie ekonominės vertės kūrimo ir mūsų atveju tai yra turizmo plėtra ir pažintinis maršrutas", – pasakoja N.Mažeikienė.

VDU vykdo Lietuvos Mokslų tarybos finansuojamą projektą EDUATOM apie edukacinio, branduolinio turizmo maršruto kūrimą Ignalinos atominės regione. Žadama sukurti virtualų turą.

"Iš tikrųjų, mums labai paranku, kad šiuo metu visuomenėje yra toks didelis susidomėjimas Černobylio serialu. Tai sustiprina bendrą  branduolinės tematikos interesą ir didina turistų dėmesį Ignalinos atominei elektrinei bei Visagino miestui. Dabar tapo akivaizdu, kad kartu su virtualiu maršrutu turi būti nuoroda ir į platesnį, branduolinės fizikos ir atomo panaudojimo kontekstą, įtraukiant ir Černobylį", –  teigia mokslininkė.

Didžiausia katastrofa

Milijoninio žiūrovų susidomėjimo sulaukęs ir Lietuvoje filmuotas HBO serialas "Černobylis" pasiekė populiarumo viršūnę.

Mokslininkės teigimu, serialas sukuria ypatingą įspūdį jaunajai kartai, kuri, skirtingai nei vyresnė, neprisimena, kas sovietiniais laikais įvyko Černobylyje.

Pašnekovės teigimu, serialas Černobylis kūrybine ir kultūrine prasme neatsirado tuščioje vietoje – filmas yra paremtas prieš tai sukurta gausia ne tik dokumentine medžiaga. Svarbu atkreipti dėmesį į kūrinius, kurie padėjo serialui pagrindą.

"Didelę dalį serialo medžiagos sudarė Nobelio premijos laureatės Svetlanos Aleksijevič knyga "Černobylio malda". Šio kūrinio nepaprasta egzistencinė ir meninė įtaiga išryškėjo ne tik dėl autorės meistriškumo ir talento, bet ir dėl sukrečiančių liudininkų patirčių. Tai įvyko ne tik avarijos metu, bet praėjus dešimtmečiui ir daugiau po jos. Kas yra tikrasis Černobylio archyvas? Be dokumentų, tai likvidatorių ir gyventojų egzistenciniai išgyvenimai. Jų kūnai, kuriuose radiacija su laiku išryškina mirtinas žymes. Ši archyvinė medžiaga išryškėja per 10–20 metų po tragedijos, – pastebi mokslininkė. – Tuomet po tam tikrų kolektyvinių trauminių, istorinių patirčių atsiranda dideli kūrybiniai projektai (filmai, knygos). Liudininkai išsipasakoja savo patirtus išgyvenimus, atsiranda laiko ir egzistencinio žvilgesio perspektyva. Tai įspaudžiama į meninę formą. Yra tikimybė, kad ateityje matysime daugiau panašių projektų apie Černobylį. Šiuo metu Japonijoje jau rengiamas filmas apie Fukušimą."

Svarbi vaizduotė

"Kūrybiniai projektai, sukurti atomui (knygos, filmai, serialai, spektakliai, kompiuteriniai žaidimai), kaitina mūsų visų branduolinę vaizduotę, o ši palaiko ir skatina šios srities turizmą", – teigia N.Mažeikienė.

Mokslininkės teigimu, tokie projektai sukelia ir priverčia išgyventi įvairių jausmų – gailestį, siaubą, pyktį, nuostabą. Žinoma, tai tik truputį leidžia suprasti ir pajausti, kaip nuo radiacijos nukentėję likvidatoriai ir gyventojai išgyveno Černobylį.

"Branduolinė vaizduotė apima ir mokslo komunikacijos elementus, kai serialo žiūrovai, kurie nėra fizikai, chemikai, inžinieriai, pradeda suprasti ir įsivaizduoti, kaip veikia reaktorius, kam reikalingas boro ir smėlio mišinys, gauna žinių apie technologinius procesus. Prisiminkime filmo sceną apie teismo metu dėliojamas dviejų spalvų lenteles, aiškinančias reaktoriaus veikimą ir avarijos priežastis. Žiūrovai taip pat bando įsivaizduoti griaunančią atomo jėgą. Černobylio sprogimo galią galima lyginti su Hirošimos ir Nagasakio", – pasakoja mokslininkė.

Susidomėjimas Lietuva

Pasak nacionalinės turizmo skatinimo agentūros "Keliauk Lietuvoje" vadovo Daliaus Morkvėno, Ignalinos atominė elektrinė visada domino turistus ir turėjo nuolatinį lankytojų srautą, tačiau šiuo metu jų dar padaugėjo.

"Sulaukėme nemažai užsienio žurnalistų iš JAV, Suomijos ir kitų šalių užklausų dėl pažintinių turų Ignalinos atominėje elektrinėje. Socialiniuose tinkluose atominio turizmo galimybėmis Lietuvoje susidomėjo 150 tūkst. vartotojų", – pasakojo jis.

Šiuo metu Lietuvoje aktyviai diskutuojama apie branduolinį turizmą. Mokslininkės teigimu, mūsų šalyje tikrai yra infrastruktūra, kurią būtų galima tam išnaudoti.

"Visaginas svarsto, kaip galėtų plėtoti ir pristatyti save kaip atominį miestą. Ignalinos atominė elektrinė turi Informacinio centro ekspoziciją, kurioje detaliai yra pristatoma jos veikla, organizuojamos kelionės į elektrinės vidų. Lietuvoje taip pat yra kitų turizmo objektų, pavyzdžiui Atominis bunkeris Kaune ir Šaltojo karo muziejus, kuriuos mes tikrai galėtume priskirti prie branduolinio turizmo objektų", – įsitikinusi N.Mažeikienė.