- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nepaisant dalies politikų nepritarimo, Seimo kanceliarijoje pradėta struktūrinė pertvarka. Dalis darbuotojų sulaukė įspėjimų apie pareigybės naikinimą arba naujų funkcijų priskyrimą.
„Seimo kanceliarijos struktūrinė pertvarka vyksta vykdant Seimo valdybos sprendimą, kuriuo Seimo kanclerės Daivos Raudonienės teikimu parlamento vadovybė patvirtino atnaujintą Seimo kanceliarijos struktūrą. Iš esmės pertvarka vyksta pagal planą“, - BNS informavo Seimo Ryšių su visuomene skyrius.
Iniciatorių teigimu, pagrindinis reformos tikslas - pagerinti padalinių vidinę komunikaciją, veiklos koordinavimą. To siekiama mažinant vadovavimo grandžių bei vadovų pareigybių skaičių.
Šiuo metu Seimo kanceliarijoje yra 75 vadovų pareigybės, jų siekiama sumažinti iki 50, vadovų pareigybės po pertvarkos sieks apie 10 proc. visų darbuotojų skaičiaus.
Kita vertus, bendras kanceliarijos darbuotojų skaičius nesikeis.
Numatyta, kad nebeliks Finansų, Parlamentinių tyrimų, Informacijos technologijų ir telekomunikacijų, Tarptautinių ryšių departamentų. Kai kurie iš jų taps savarankiškais skyriais, kai kurie bus priskirti kitiems departamentams. Pavyzdžiui, Seimo informatikai bus priskirti Veiklos administravimo departamentui, kuriam taip pat priklausys pastatų administratoriai, sandėlininkai vairuotojai, už viešuosius pirkimus atsakingi darbuotojai ir pan.
Po Seimo kanceliarijos pertvarkos turėtų likti Dokumentų, Teisės, Veiklos administravimo bei Informacijos ir komunikacijos departamentai, Finansų, Personalo, Tarptautinių ryšių ir Vidaus audito skyriai, Seimo posėdžių sekretoriatas, Seimo kanclerio biuras, komitetų biurai bei komisijų sekretoriatas.
„85 proc. darbuotojų jokių pokyčių nenumatyta arba keičiasi tik pareigų pavadinimas (pareigybės kategorija ir suteikta kvalifikacinė klasė nesikeičia). Apie pareigų pavadinimo pasikeitimą jie informuojami raštu“, - teigiama Seimo atsakyme BNS.
Anot jo, struktūros pertvarka palies apie 15 proc. kanceliarijos darbuotojų, iš jų apie 12 proc. darbuotojų dėl padalinių jungimo ar atskyrimo keičiasi funkcijos. Jie informuojami apie tai ir siūloma tęsti darbą pakeitus pareigybių aprašymus. Tik apie 3 proc. darbuotojų pareigų po pertvarkos nelieka.
Daugumai tokių darbuotojų žadama pasiūlyti pareigas Seimo kanceliarijoje, tačiau neatmetama galimybė, kad į naujų departamentų direktoriaus pareigas bus skelbiami konkursai.
Kaip teigiama BNS atsiųstame rašte, jei struktūrinės pertvarkos metu naujai suformuotų padalinių vadovų pareigybių aprašymuose bus nustatyti specialieji reikalavimai, kurių dabartiniai vadovai neatitinka, bus skelbiami konkursai nurodytoms pareigoms eiti. Jei dabartiniai vadovai tokius reikalavimus atitiks, jiems bus siūlomos nurodytos pareigos. Tuo atveju, kai reikalavimus atitinka keli asmenys, vieną iš jų pasirenka vadovas.
Ši Seimo kanceliarijos pertvarka sukėlė dalies politikų kritiką. Parlamento opozicijos lyderis konservatorius Andrius Kubilius teigė nesuprantąs, ką ji duos ir įžvelgė norą į aukštus postus Seimo kanceliarijoje pasodinti Darbo partijos atstovus.
„Pagrindinis klausimas, į kurį bandžiau gauti atsakymą, kokio rezultato iš tos reformos yra tikimasi. Ir neišgirdau jokio atsakymo, išskyrus tai, kad reikia suprasti, jog kai kurių dabartinių departamentų vadovų darbas galbūt nepatenkina dėl kokių nors priežasčių. Jiems būtų siūlomos žemesnės pareigos, ir tada atsivers erdvė ieškoti kandidatų į tuos postus. (...) Prisiminus kai kurias ministerijas, ypač valdomas Darbo partijos, tai yra labai paplitusi praktika. Po to tuos postus užima tos partijos atstovai, tariamai atrinkti sąžiningo ir skaidraus konkurso būdu“, - BNS sakė A.Kubilius.
Jo teigimu, pertvarka atliekama skubotai, ji esą neaptarta nei su komitetų, nei su frakcijų atstovais.
Seimo kanceliarijos duomenimis, čia dirba apie 500 žmonių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva palaiko Lenkijos idėją vykdyti Baltijos jūros policijos misiją: būtume pajėgūs
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas palaiko Lenkijos siūlymą steigti specialias pajėgas Baltijos jūros infrastruktūrai saugoti bei sako, jog Šiaurės, Baltijos šalių bei NATO karinis laivynas būtų pajėgus tokią misij...
-
NKSC plečia tarptautinį bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių paieškos srityje
Nacionalinio kibernetinio saugumo centras (NKSC) stiprins bendradarbiavimą kibernetinių grėsmių analizės srityje, trečiadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Vilniaus rotušėje apdovanoti inovatyviausi šalies mokytojai
Sostinės rotušėje trečiadienio vakarą apdovanoti inovatyviausi šių metų Lietuvos mokytojai, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba. ...
-
Tiriant kabelių Baltijos jūroje pažeidimus sudaryta trijų valstybių pareigūnų tyrimo grupė
Atliekant ikiteisminį tyrimą dėl Baltijos jūros dugnu nutiestų interneto ryšio kabelių pažeidimų, Lietuvos, Suomijos ir Švedijos prokuratūrų bei teisėsaugos institucijų vadovai nusprendė sudaryti Jungtinę tyrimo grupę. ...
-
Iš Lietuvos deportuojamos verslininkės: mus siunčia namo, bet mes neturime namų2
Prieš penkerius metus Šiauliuose verslą įkūrusios vietnamietės Migracijos departamento sprendimu deportuojamos iš Lietuvos, nes neįdarbino lietuvių. Pusseserės pasakoja, kad turėjo verslą ir Šiauliuose, ir Vilniuje, tačiau...
-
G. Nausėda paskyrė D. Vedricką antrajai VPT vadovo kadencijai
Prezidentas Gitanas Nausėda Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktoriaus Darių Vedricką paskyrė dar vienai penkerių metų kadencijai. ...
-
Kalėdiniai Kauno siurprizai: ir šventinis miestelis, ir susitikimai bei pramogos
Šventinė nuotaika Kaune jau skleidžiasi, Vienybės aikštėje papuošta kalėdinė miesto eglė kviečia susitikti, pabendrauti. Šalia įsikūrė ir smaližius viliojantys kupolai. Čia bus galima susitikti ir su Seneliu Kalėda. Se...
-
Sostinės vaikų darželiuose nuo 2025 metų rugsėjo branginamas maitinimas2
Sostinės vaikų darželiuose nuo kitų metų rugsėjo 1-osios branginamas maitinimas. ...
-
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. Vilniuje esančių medžių1
Į saugotinų sąrašą įtraukta beveik 26,5 tūkst. medžių, pranešė Vilniaus miesto savivaldybė. ...
-
Vilniaus taryba nutarė skverui suteikti Mažosios Lietuvos vardą, aikštei – J. K. Glaubico
Vilniaus miesto taryba trečiadienį nutarė bevardžiam skverui sostinėje suteikti Mažosios Lietuvos pavadinimą, o aikštei – architekto Jono Kristupo Glaubico vardą. ...