Šalia taršių gatvių žaidžia vaikai

  • Teksto dydis:

Lietuvos vartotojų organizacijų aljansas paskelbė azoto dioksido (NO2) koncentracijos duomenis Kaune ir Klaipėdoje. Jie verčia sunerimti: labiausiai užterštose vietose mokyklos, vaikų darželiai, šeimų pamėgti prekybos centrai.

Taršūs automobiliai

"Nepateisinama, kad šalia judriausių transporto arterijų, vedančių į prekybos centrus, pastatomos žaidimų aikštelės vaikams. Eidami apsipirkti tėveliai čia palieka vaikučius patys nesuprasdami, kad jų atžalos tuo metu kvėpuoja itin kenksmingomis jų plaučių vystymuisi dujomis", – įspėja tyrimui vadovavęs Lietuvos vartotojų organizacijų aljanso viceprezidentas Kęstutis Kupšys.

Nuo liepos 1-osios pradėjo galioti automobilių registracijos mokesčio sistema, turinti ilgainiui padėti atnaujinti Lietuvos automobilių parką. "Kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet, gindami ilgo laikotarpio vartotojo interesus ir atstovaudami skėtinei vartotojų organizacijai, turime pasisakyti už aukštesnius mokesčių tarifus. Dabartinė sistema – tik pradžia, nes mokesčio tarifai žemi ir paskata keisti taršius automobilius netaršiais yra vis dar per silpna", – pabrėžia K.Kupšys.

Ragina keisti įpročius

Jo manymu, būtina apmokestinti ne tik naujai registruojamus lengvuosius automobilius, bet ir esamą parką. Visą paskatų ir mokesčių sistemą būtų galima konstruoti Prancūzijos pavyzdžiu, kuri skatina netaršų judumą jau ne pirmą dešimtmetį.

Pasak K.Kupšio, reikia naikinti faktinę mokesčio lengvatą suskystintomis naftos dujomis varomiems automobiliams, taip pat taikyti didesnes mokesčio normas itin daug CO2 išmetantiems automobiliams, o gautus pinigus iškart investuoti į nuolaidas mažataršiams automobiliams bei į elektromobilių naudojimą palengvinančią infrastruktūrą, ypač prie daugiabučių namų miestuose.

"Tik taip galime tikėtis keisti lietuvių įprotį pirkti didelius ir perdėtai daug degalų naudojančius automobilius, pereinant prie mažesnių ir netaršių. Galiausiai už taršą sumokame mes visi, per biudžeto išlaidas valstybinei sveikatos apsaugos sistemai išlaikyti", – įsitikinęs LVOA viceprezidentas. Aljansui išmatavus oro taršą Lietuvos didmiesčiuose, švarios Lietuvos įvaizdis subliūško.

Kaune – trys dėmės

Pasitelkusi Šveicarijos laboratorijos difuzinius ėmiklius, Kaune LVOA atliko 36 oro taršos matavimus. Aukščiausia azoto dioksido koncentracija užfiksuota Kauno centre Miško gatvėje prie Stepono Dariaus ir Stasio Girėno gimnazijos – 33,3 mikrogramo kub. m (µg/kub. m) oro. Koncentracijos duomenys prie "Maximos" prekybos centro Pramonės prospekte taip pat viršija 30-ies mikrogramų lygį (31,6 µg/kub. m). Netoli įsikūrusio prekybos miestelio 'Urmas" teritorijoje tyrėjai nustatė 25 mikrogramų NO2 kub. m oro taršą.

ES direktyvomis nustatyta NO2 vidutinė metinė ribinė vertė yra 40 mikrogramų kub. m aplinkos oro.

"Nors bendras azoto dioksido koncentracijos lygis tirtose Kauno vietose metinės ribinės vertės neviršija, džiaugtis nėra ko. Mokslininkai tvirtina, kad nepavojingo žmogaus sveikatai azoto dioksido taršos lygio nėra. Ir 20 mikrogramų jau verčia susirūpinti, jei tokiomis sąlygomis gyvenama nuolat, dirbama arba mokomasi", – teigia K.Kupšys.

Prie prekybos centro "Mega" – nerimą keliančios tendencijos, kurias veikiausiai nulėmė judrios automagistralės kaimynystė. Trijose atviros automobilių aikštelės vietose ištyrus taršą paaiškėjo, kad ji svyruoja nuo 24 iki beveik 28 mikrogramų. Aukščiausi parodymai – prie vaikų žaidimų aikštelės: 27,8 µg/kub. m!

Klaipėdos bėda – uostas

Klaipėdoje tyrimai atlikti 55 vietose. Pirmauja ilga magistralė palei uostą, sudaryta iš Minijos, Pilies, Naujojo Uosto gatvių. Netoli AB "Grigeo Klaipėda" užfiksuota 28,9 µg/kub. m tarša. Senamiestyje, prie Karlskronos aikštės esančio pėsčiųjų tunelio po Pilies gatve, nustatyta 29 µg/m3, o dar toliau į šiaurę, prie "Klasco Serviso", ėmiklių duomenys parodė 22,9 µg/kub. m taršos atžymą.

Vis dėlto Klaipėdos rekordas nustatytas prie Baltijos prospekto – Šilutės plento žiedo, ties įvažiavimo į miestą keliu. Čia stūksančioje vairuotojų pamėgtoje degalinėje fiksuota 32,6 µg/kub. m tarša. Toks rodiklis jau viršija Šveicarijos valdžios nustatytą ribą (30 µg kub. m). Netoli žiedo esančio prekybos centro "Banginis" automobilių aikštelėje nustatytas 22,4 µg/kub. m lygis.

Gegužę buvo paskelbti Vilniaus rezultatai. "Dabar galime palyginti tris didžiuosius Lietuvos miestus. Visi jie turi savo tamsiąsias dėmes ir jos išsidėsčiusios labai panašiai – prie transporto arterijų. Tai patvirtina mokslininkų teiginius, kad pagrindinis NO2 taršos šaltinis yra transportas", – sako LVOA atstovas.

Manoma, kad oro tarša Europoje kasmet pareikalauja apie 0,5 mln. aukų. Būtent tiek žmonių, kaip skelbia specialistai, kasmet anksčiau laiko miršta nuo oro taršos sukeltų kvėpavimo ir kraujagyslių sistemos ligų. Skaičiuojama, kad kasmet transporto sukeliama tarša papildomai ES šalims narėms atsieina net iki 80 mlrd. eurų dėl padidėjusių išlaidų sveikatos apsaugai.


Azoto dioksidas

Azoto dioksidas yra rausvai rudos spalvos aštraus kvapo dujos. Azoto junginiai yra visų degimo procesų produktas, tačiau daugiausia į atmosferą jų patenka su transporto išmetamosiomis dujomis ir deginant kurą šildymo įrenginiuose. Dažniausiai į aplinką patenka azoto oksido (NO) pavidalu, tačiau įprastomis atmosferos sąlygomis išskirtas NO savaime oksiduojasi iki NO2, kuris yra kenksmingas sveikatai. Didesnė azoto dioksido koncentracija aplinkos ore gali dirginti plaučius, sumažinti organizmo atsparumą kvėpavimo takų infekcinėms ligoms. Be to, azoto oksidai yra vieni svarbiausių rūgščių kritulių sudarymo komponentų, kenkiančių augmenijai.



NAUJAUSI KOMENTARAI

  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Orai
  • TV
    programa
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Facebook
  • Twitter
  • RSS

Galerijos

Daugiau straipsnių