R.Pakso advokatų taktika stebina

Mūsų skaitytojų laiškai

R.Pakso advokatų taktika stebina

Praėjusią savaitę visas keturias dienas turėjau galimybę stebėti Konstitucinio Teismo posėdžius. Manau, kad ne vieną, besidomintį Prezidento apkaltos procesu, stebino Rolando Pakso advokatų pasirinkta gynybos taktika.

Pirmiausia jie mėgino nušalinti Konstitucinio Teismo pirmininką Egidijų Kūrį dėl menamo šališkumo - neva jis aktyviai bendraująs su kaltinimus R.Paksui Seime nagrinėjusių komisijų nariu Gintaru Steponavičiumi. Antrasis gynybos prašymas buvo dar pretenzingesnis. Jie pareikalavo, kad nuo bylos nagrinėjimo nusišalintų visi devyni Konstitucinio Teismo teisėjai. Advokatai savo prašymą motyvavo tuo, jog Konstitucinis Teismas, reaguodamas į R.Pakso šiai institucijai išreikštą nepasitikėjimą, žiniasklaidoje yra neva išsakęs išankstinę nuostatą dėl būsimos apkaltos baigties. čiau minėtas Konstitucinio Teismo atsakas Prezidentui buvo duotas tada, kai apkalta šalies vadovui buvo dar nepaskelbta ir apkaltos komisija Seime dar neveikė, nes nebuvo sudaryta. Todėl Konstituciniam Teismui nebuvo jokio reikalo reikšti bet kokią nuomonę dėl apkaltos Prezidentui.

Taigi akivaizdu, kad gynyba nuo teismo proceso pradžios ėmėsi puolimo taktikos. Tikriausiai tokį elgesį galima suprasti tik kaip prasidėjusio proceso vilkinimą. Mano manymu, ši “šoko terapija” iš dalies pasisekė. Minėti advokatų prašymai teisme sukėlė pastebimą įtampą. Tokie Prezidento gynėjų veiksmai taip pat parodė, kad iš jų galima laukti naujų netikėtumų.

Teismo procesą advokatai kiekvieną dieną mėgina vilkinti oficialiai teikdami įvairius prašymus. Pvz., prašoma, kad teismas pateiktų Lietuvių kalbos instituto specialistų ekspertizę dėl žodžių junginio “sąmoningai leido suprasti” išaiškinimo. Įdomu tai, kad minėto prašymo pabaigoje suinteresuotoji pusė jau iš anksto buvo parašiusi, kad teismas prašymą atmetė. Matyt, toks prašymo tekstas su neigiama išvada pabaigoje iš anksto buvo parengtas ir pateiktas per neapsižiūrėjimą. Tačiau tai irgi rodytų, jog tokio prašymo pateikimo tikslas - bylos vilkinimas.

Ypač akivaizdus R.Pakso interesus ginančiųjų noras ištęsti teismo procesą pastebimas klausimų vienos pusės kitai teikimo etape. Seimo atstovams tą patį klausimą tik kitais žodžiais Prezidento advokatai pateikia po 5-7, gal net daugiau kartų, o atsakydami į priešingos pusės pateiktus klausimus tą patį atsakymą į skirtingus klausimus kartoja tiek pat daug kartų. Taip pat susidaro įspūdis, kad advokatai pateikti klausimus kitai šaliai iš anksto nėra visiškai pasirengę. Jų klausimai formalaus pobūdžio, dažniausiai reikalaujantys priminti jiems raštiškai pateiktoje medžiagoje esančius faktus.

Prezidentui atstovaujanti šalis, prisidengdama tariamai objektyvumo bei operatyvumo intencija, procesą vilkina kviesdama į teismą liudininkus, kurie, kaip teigia Seimui atstovaujantys teisininkai, naujų faktų nepateikia.

Vis dėlto iš šalies stebint teismo procesą tenka pripažinti, jog Prezidento advokatai yra įvaldę teisinę terminologiją, teismo proceso reikalavimus. Priešingos šalies, tai yra Seimo atstovus, jie tuoj pat pastebi suklydus.

Taigi atrodo, kad teismas sudaro galimybes advokatams ginti Prezidento pozicijas visais įmanomais būdais. Galima tik stebėtis Konstitucinio Teismo pirmininko bei teisėjų tolerantiškumu ir kantrybe net tais atvejais, kai jaunieji teisininkai mėgina mokyti vyresniuosius.

Šio teksto autorė neturėjo tikslo išreikšti vienokį ar kitokį požiūrį Prezidento veiksmų atžvilgiu, o tik įžiūri šalies vadovo advokatų nepagarbą ne tik Seimo nuomonei atstovaujantiems teisininkams, bet ir pačiam Konstituciniam Teismui.

J.S.Pocienė