Rektorių konferencija: nauja stojimų tvarka turi įsigalioti 2014 m.

Penktadienį posėdžiavusi Rektorių konferencija paskelbė mananti, kad nauja priėmimo į aukštąsias mokyklas tvarka turi įsigalioti 2014 metais.

„Pakeitimai, kuriuos pasiūlėme ir kurių pagrindu buvo parengta geriausiųjų eilės tvarka, yra būtini ir neatidėliotini, nes ankstesnės tvarkos trūkumai kiekvienais metais darosi vis ryškesni“, - sakoma penktadienį išplatintame Rektorių konferencijos pareiškime.

Jame teigiama, kad „dėl priėmimo sąlygų universitetai yra sutarę ir jų persvarstymui nėra pagrindo“.

Su siūlymu naują stojimo į aukštąsias mokyklas tvarką įvesti ne nuo 2014-ųjų, kaip įtvirtinta šiuo metu, o metais vėliau - nuo 2015-ųjų, ketvirtadienį į rektorius kreipėsi švietimo ir mokslo ministras Gintaras Steponavičius.

Pasak švietimo ir mokslo viceministrės Nerijos Putinaitės, su rektoriais dėl moksleivių prašymo nukelti tvarkos galiojimą besikonsultavusi ministerija pabrėžė, kad dauguma mokyklų jau pritaikė tvarkaraščius prie naujos tvarkos ir jos nukėlimas reikštų, kad tos mokyklos vėl turi peržiūrėti tvarkaraščius. Be to, ministerija rektoriams išsakė nuogastavimus, kad nusprendus nukelti patvirtintą tvarką iki 2015 metų, gali užsitęsti diskusijos, kokia tvarka galios 2014-aisiais.

„Teisinis vakuumas būtų didelė žala mokymosi procesui“, - BNS sakį N.Putinaitė.

Pagal dabartinius planus, 2014 metais stojant į universitetus ir kolegijas konkursinis balas bus formuojamas iš keturių mokomųjų dalykų valstybinių brandos egzaminų arba metinių įvertinimų.

Dviejų dalykų bus įskaitomi tik valstybinio brandos egzamino rezultatai, o kitų dviejų - valstybinio brandos egzamino rezultatai arba atitinkamai perskaičiuoti metinio pažymio vertinimai. Tačiau egzaminų laikymas duos aukštesnius balus.

Šiuo metu norintieji stoti į kolegiją turi būti išlaikę du valstybinius egzaminus, o universitetą - tris.

Dar viena po dviejų metų numatoma įvesti naujovė - ta, kad norint įstoti į nemokamą vietą aukštojoje mokykloje reikės pasiekti nustatytą užsienio kalbos mokėjimo lygį.

„Principas, kad stojant į tam tikras specialybes buvo numatomas tam tikras specialybinių dalykų rinkinys, pradžioje atrodė nuoseklus ir logiškas. Tačiau keleri metai praktikos atskleidė, kad tokios stojimo sąlygos užprogramavo tiksliųjų ir gamtos mokslų dalykų nykimą baigiamosiose klasėse. Kita vertus, tai lėmė pernelyg ankstyvą pačių mokinių siaurą specializaciją jau mokykloje“, - teigiama Rektorių konferencijos pareiškime.

Susiklosčiusi situacija, pasak rektorių, yra labai ydinga, neskatina mokinių siekti visapusiško žinojimo.

„Dabartinėje vienuoliktoje klasėje prasidedanti siaura specializacija ne tik užkerta kelią vėlesniems pasirinkimams ir gretutinėms studijoms universitete, bet taip pat naikina mokinių interesą siekti platesnio žinių konteksto. Šiuos priekaištus esame ne kartą girdėję iš darbdavių. Į ankstyvos siauros specializacijos daromą žalą yra atkreipę dėmesį ir edukologai. Šiuolaikinis žmogus yra modernios visuomenės variklis, jis privalo turėti įvairių dalykų žinių, kurios skatina kūrybiškumą ir suteikia pagrindą novatoriškiems sprendimams. Jau ne kartą pripažinta, kad būtent tarpdiscipliniškumas yra naujų žinių ir šiuolaikinių atradimų variklis“, - dėsto rektoriai.

Anot Rektorių konferencijos, šiuolaikiniam studentui būtinas užsienio kalbos žinojimas pakankamu lygiu.

„Labai silpnai užsienio kalbą mokantis studentas turi ribotas galimybes įsitraukti į mokymosi procesą, klausyti užsienio dėstytojų, dalyvauti mainų programose, naudotis užsienio mokslo šaltiniais ir studijų literatūra“, - aiškina rektoriai.

G.Steponavičius stojimo tvarką 2014 metams patvirtino prieš kelias savaites. Tačiau kilus dalies moksleivių ir mokyklų vadovų pasipriešinimui šią savaitę ministras pripažino, kad naujoji tvarka nebuvo tinkamai aptarta ir iškėlė klausimą, jog naujovės galėtų įsigalioti 2015 metais.

Su šiuo pasiūlymu jis ketvirtadienį kreipiasi į Lietuvos universitetų rektorių konferenciją bei Lietuvos aukštųjų mokyklų asociaciją bendrajam priėmimui organizuoti (LAMABPO).

Anot N.Putinaitės, pagal įstatymą ministras dėl stojimo tvarkos turi konsultuotis su aukštosiomis mokyklomis, bet ne su moksleiviais.

„Šitas kreipimasis į rektorius nėra parodomais ta prasme, kad pagal įstatymą prieš tvirtindamas tvarką dėl priėmimo ministras turi atsiklausti aukštųjų mokyklų“, - sakė viceministrė.

Ji pažymėjo, kad ateityje dėl šių klausimų numatoma aktyviau konsultuotis su moksleiviais.