Pusę Palangos teks griauti?

Lygino su Prezidentės sklypu

Neegzistuojančių ir net juoką keliančių normų šiame Vyriausybės nutarime daug.

Pasak M.Narmonto, kurorto apsaugos zonos nustatomos miškams, pievoms, kur kurortu net nekvepia.

"Yra reikalavimas, kad nuo gyvenamųjų patalpų langų ir automobilių aikštelės būtų ne mažesnis nei 10 m atstumas. Juk visi miestai seniausiai pastatyti kitaip, senamiesčiuose net neįmanoma to paisyti. Yra reikalavimas laikytis tam tikrų atstumų nuo anglies saugojimo vietų. Nuo 1992 m. liko absurdiškų normų ir reikalavimų. Todėl buvo sudaryta 30 specialistų darbo grupė, kuri ir sprendė, kokias normas palikti, kokių atsisakyti", – tikino Aplinkos ministerijos Teritorijų planavimo, urbanistikos ir architektūros departamento direktorius.

Visa ši įstatymų ir nutarimų painiava, tikimasi, baigsis parengus naują Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo įstatymą, kuriame suguls visi apribojimai, kurie gali būti taikomi žemės sklypų savininkams.

"Bus keičiama keletas įstatymų – Miškų, Saugomų teritorijų įstatymai, Geležinkelių kodeksas ir kiti teisės aktai. Nežinau, kaip pavyks, nes nedaug laiko tam duota. Tikimės išspręsti daugybę problemų. Šiuo metu specialiosios sąlygos žemės savininkui galios tik tuomet, jei tai yra įrašyta į jo nuosavybės dokumentus. Prisimenant net ir Prezidentės D.Grybauskaitės sklypo istoriją, juk nuosavybės dokumentuose nebuvo registruota naudingųjų išteklių specialioji sąlyga. Todėl ir norime suregistruoti visus objektus ir sukurti viešą tokių objektų registrą, kad niekas negalėtų pasakyti nežinojęs apie specialiuosius reikalavimus", – kalbėjo M.Narmontas.

Sovietinė atgyvena

Net jei sovietine atgyvena laikytos normos bus pakeistos, Saugomų teritorijų įstatyme, pasak Saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotojos Rūtos Baškytės, kurorto apsaugos zonų nuostata išlieka.

"Palangai nebuvo privalu paisyti Vyriausybės nutarimo? Dar ir kaip privalu buvo", – nuomonę išsakė R.Baškytė.

Vis dėlto aiškinantis, kokia institucija turėjo kontroliuoti šių normų paisymą, R.Baškytė gynėsi, kad Palangos kurorto reikalai – ne Saugomų teritorijų tarnybos reikalas.

"Vyriausybės nutarimas, kuris buvo priimtas 1992 m., "Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo" apibrėžia specialiąsias žemės naudojimo sąlygas. O tai, kas nustatoma bendraisiais planais, kyla iš Saugomų teritorijų įstatyme numatytų reikalavimų. Bendruoju planu galima nustatyti kurorto apsaugos zonų juostas. Bet neprivalu. Nes nėra institucijos, kuri tai kontroliuotų. Negana to, jei ir būtų nustatytos tokios zonos, tai nereikštų, kad tai yra tos zonos, kurios numatytos Vyriausybės nutarime. Visiems aišku, kad šis apsaugos zonos juostų taikymas yra sovietinė atgyvena, todėl ir nuspręsta šį punktą išbraukti", – painias reikalavimų peripetijas aiškino M.Narmontas.

Išdavė krūvas leidimų

Su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi dienraščio žurnalistams susisiekti nepavyko, Palangos savivaldybės vyriausiasis architektas Vidmantas Danta tikino, kad palangiškiai ramūs kaip tikri žemaičiai ir nesibaimina Neringos savivaldybę ištikusio likimo.

"Mes patvirtinome dvi iš trijų numatytų kurorto apsaugos zonų juostas. Pirma juosta sutampa su pajūrio apsaugos juosta. O miesto teritorija patenka į antrąją juostą. Prieš panaikinant kurorto apsaugos zonas į Palangos savivaldybę kreipėsi Aplinkos ministerija, užklausdama, ar zonų panaikinimas neturės įtakos miesto tvarkymo dalykams. Mes atsakėme, kad tai nedarys jokios įtakos", – aiškino kurorto architektas.

V.Danta įsitikinęs, kad antrojoje juostoje gyvenamoji statyba galima.

"Juk pusė miesto – gyvenamoji statyba. Kiek bylų būtų? Krūvos statybos leidimų išduota gyvenamajai statybai. Būtų didelė bėda. Bet, mano galva, gyvenamoji statyba yra galima. O kas prižiūrės kurortą, jei ne Palangos gyventojai? Vadinasi, gyvenamosios teritorijos yra miesto, kaip kurorto, dalis. Negali būti kurorte vien poilsio pastatai", – šio kurorto poziciją gynė V.Danta.

Gyvena tarsi nelegaliai

Palangos architektas tikino, kad kurorto apsaugos zonos pirmojoje juostoje gyveno ir gyvena žmonių, nors Vyriausybės nutarime numatyta, kad žmonėms čia net laikinai draudžiama apsistoti.

"Pajūrio juostos įstatyme yra įvardytos išimtys. Naujų gyvenamųjų namų negalima statyti. Nuo seno čia gyvenantieji turi visas teises. Tiesa, mes esame prašę Aplinkos ministerijos iš pajūrio juostos ribų išbraukti gyvenamąsias sodybas, bet išimtys buvo pritaikytos ne visiems", – kalbėjo V.Danta.

Ką daryti tarp dangaus ir žemės pakibusiems gyventojams, V.Danta tikino nežinąs.