- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Luisina Allevato yra Naujųjų medijų kalbos studijų pirmakursė Kauno technologijos universitete (KTU), bet tai – ne pirmas jos bandymas gyventi Lietuvoje. Prieš prasidedant karantinui, 2019 m., mergina Vilniuje studijavo lietuvių kalbą. Tada, kaip ji sako, viskas buvo taip, kaip tikėjosi, ir netgi daugiau.
„Dabar, kai jau galutinai nusprendžiau atsikraustyti į Lietuvą, negaliu pasakyti, ar viskas taip, kaip tikėjausi, tačiau viskuo labai mėgaujuosi“, – sako ji. Pagrindiniai iššūkiai, su kuriais studentė susiduria Lietuvoje, – kalbos barjeras ir laiko stoka.
Lietuviškos šaknys
KTU studentė iš Argentinos pasirinko dėl puikių atsiliepimų. Nors pirmosios savaitės naujoje šalyje buvo kupinos iššūkių, Luisina tvirtina, kad KTU visada atsiranda žmonių, pasirengusių ištiesti pagalbos ranką.
Studentė iš Argentinos turi lietuviškų šaknų – jos proseneliai buvo lietuviai. Gyvendama Argentinoje ji dalyvavo Beriso lietuvių bendruomenės Buenos Airėse rengiamose veiklose, o „Šokių šventės Argentinoje 2022“ metu Luisina dirbo socialinės žiniasklaidos ir spaudos komandoje. Ši patirtis ją ir paskatino grįžti į Lietuvą.
Mergina sako, kad jai, imigrantei, įsikurti Lietuvoje nelengva – vargina ir biurokratiniai sunkumai, ir krūvis: rytais Luisina studijuoja, o po paskaitų dirba visu etatu. Nors rasti laiko naujiems užsiėmimams jai nepaprastai sunku, norėdama išvengti kalbos barjero keliamų nepatogumų ateityje, studentė sugeba rasti laiko lietuvių kalbos įgūdžiams tobulinti.
Gerbia dėstytojus
KTU L. Allevato pasirinkusi Naujųjų medijų kalbos studijas.
„Ši studijų programa yra nuostabi, nes viskas, ko mokomės, susiję su realiu gyvenimu, dėl to – dar įdomiau“, – sako KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto pirmakursė.
Negaliu pasakyti, ar viskas taip, kaip tikėjausi, tačiau viskuo labai mėgaujuosi.
Luisina turi praktinio darbo patirties – būtent tada jai teko pamatyti ir komunikacijos įmonėse užkulisius. Taip mergina susidomėjo Naujųjų medijų kalbos studijų programos koncepcija, o įdomus studijų turinys paskatino ją pateikti prašymą studijuoti.
„Naujųjų medijų studijose gilinamasi ne tik į tai, ką sakome ar nesakome, bet ir kaip tai sakome, ką turime pasakyti ir kaip tai suvokiama. Šiame pasaulyje visi esame susiję – gyvename ir mirštame dėl savo žodžių ir dėl to, kaip nusprendžiame jais dalytis“, – aiškina studentė.
Vienas geriausių dalykų Naujųjų medijų kalbos studijose Luisinai yra savo darbą mėgstantys dėstytojai: „Perduoti žinias – vienas sudėtingiausių darbų, o mokyti jaunus žmones dar sudėtingiau – nemažai jų turi dėmesio koncentracijos problemų ir yra įsitikinę, kad žino viską.“
Pasak jos, dėl šios priežasties kai kurių dėstytojų paskaitos yra ypač mėgstamos ir vyksta itin sklandžiai, tai motyvuoja mokytis toliau. Studentė pripažįsta, kad būna ir kitaip, – paskaitos, kurias dėsto ne tokie entuziastingi dėstytojai, paveikia priešingai.
„Man labai patinka, kad viskas, ko mokomės, padeda mums tapti geresnėmis mūsų pačių versijomis, nepaisant to, kokiu keliu pasirinksime eiti ateityje. Studijų metu įgyjame įgūdžių, kurių prireikia kiekvienam suaugusiam žmogui darbe arba kasdieniame gyvenime, tokių kaip, viešojo kalbėjimo, akademinio rašymo gebėjimų, taip pat ir specifinių žinių apie medijas“, – sako Luisina.
Kelionė į Lietuvą
Atvykusi iš šalies, kuri nuo Lietuvos nutolusi daugiau nei 12 tūkst. km, studentė iš Argentinos džiaugiasi daugybe dalykų – nuo to, kad čia saugu, iki galimybės sutaupyti pinigų.
Visgi ji pripažįsta, kad būna akimirkų, kai gyvendama čia jaučiasi lyg būtų nukeliavusi laiku atgal, o vietinių gyventojų siaurą požiūrį ir šaltumą jai šiek tiek sunku suprasti.
„Suprantu, kad kultūrinis šokas, kurį patiriu, gali būti susijęs su šalies istorinėmis aplinkybėmis, tačiau kartais, kai išėjusi iš namų sutinku vietinių vertinančias akis, jaučiuosi lyg iš 2023 m. Argentinos būčiau nukeliavusi į XX a. septintojo dešimtmečio Lietuvą“, – sako studentė, beveik prieš metus persikėlusi gyventi į savo prosenelių gimtinę.
Tačiau jai ypač patinka Lietuvos kraštovaizdis: „Net ir niūrią žiemos dieną apsnigti miškai, ežerai ir upės atrodo magiškai.“
Šių metų žiemą Luisina pirmą kartą matė sniegą – sako, jai patiko. Kadangi mūsų šalyje gyvena jau nuo praėjusio pavasario, teigia, kad vasara Lietuvoje malonesnė nei Buenos Airėse, kadangi čia klimatas kiek sausesnis.
Nors iš pradžių ji turėjo galimybę paragauti vietinių lietuviškų patiekalų, neseniai Luisinai buvo diagnozuota celiakija.
„Dabar galiu valgyti tik cepelinus“, – šypteli mergina ir prisipažįsta, kad mėgsta juos pirkti šaldytus vietiniame prekybos centre.
Kai turi laiko, Luisina pietums renkasi restoraną, tačiau dažniau bando suspėti atlikti daugybę darbų ir pasikliauja savo laiko planavimo įgūdžiais.
„Mano šūkis – pailsėsiu vasarą“, – juokauja pirmakursė lietuvių kilmės studentė Luisina Allevato iš Argentinos.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
KAM: po kabelio pažeidimo bus ieškoma priemonių siekiant didinti infrastruktūros saugumą2
Po trečiadienį įvykusio kabelio pažeidimo Baltijos jūroje bus ieškoma papildomų priemonių siekiant didinti kritinės infrastruktūros saugumą, ketvirtadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
ES delsia aktyvuoti atvykimo ir išvykimo sistemą: ar Lietuva yra pasirengusi?
Bendrijai delsiant aktyvuoti Europos Sąjungos (ES) atvykimo ir išvykimo sistemą (EES), Lietuva teigia esanti pasiruošusi ją paleisti bet kuriuo metu. ...
-
Apklausa: pirmąkart per 20 metų pusė lietuvių jaučiasi patenkinti demokratija šalyje6
Pusė Lietuvos gyventojų teigia esantys patenkinti demokratijos veikimu šalyje, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Agresyviems pacientams – apynasris: medikai galės neteikti pagalbos, naudoti vaizdo kameras1
Nuo kitų metų medikai galės atsisakyti teikti medicinines paslaugas agresyviems pacientams, kurie nederamu ir nepagarbiu elgesiu žemina medikų garbę ir orumą. Skubiąją medicinos pagalbą teikiančios tarnybos galės naudoti ir vaizdo kameras. ...
-
Ignalinoje norima įrengti mineralinio vandens trasą ir biuvetę1
Ignalinoje ketinama nutiesti beveik 2 km ilgio mineralinio vandens kelią. Juo vanduo iš gręžinio miesto pakrašty tekėtų iki ligoninės, sporto ir paslaugų centro bei miesto aikštės, kur ketinama įrengti biuvetę. ...
-
Vilniuje bus statoma Nacionalinė koncertų salė, Kaune – M. K. Čiurlionio koncertų centras16
Didžiųjų Lietuvos miestų – Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių ir Panevėžio – savivaldybių atstovai dalinasi projektais, kurie juose bus pradėti ar baigti per 2025 metus. Daugiausia dėmesio sulauks kultūros, susisiekimo ir sporto...
-
2024-ieji Lietuvoje bus patys šilčiausi per istoriją?
Labai tikėtina, kad šie metai Lietuvoje bus patys šilčiausi per visą instrumentinių stebėjimų šalyje istoriją, BNS nurodė Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba. ...
-
Kaune ukrainiečiams pratęsta galimybė naudotis viešuoju transportu nemokamai54
Kaune dar vieneriems metams pratęsta galimybė nuo karo pabėgusiems ukrainiečiams nemokamai keliauti viešuoju transportu. ...
-
Iš Kauno išvyko daugiau nei 30 Ukrainai skirtų automobilių konvojus34
Ketvirtadienį į Ukrainą pajudėjo daugiau nei 30 šiai šaliai skirtų automobilių konvojus. ...
-
KAM Šaulių sąjungai kitąmet skirs 20,7 mln. eurų1
Krašto apsaugos ministerijos (KAM) finansavimas Lietuvos šaulių sąjungai (LŠS) kitąmet didės nuo 13,6 iki 20,7 mln. eurų. Tikimasi, jog tai padės užtikrinti augančio sąjungos narių skaičiaus integraciją bei suteiks galimybę di...