- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prezidento Gitano Nausėdos patarėjas švietimui, mokslui ir kultūrai Paulius Baltokas viliasi, kad partijų nacionalinis susitarimas dėl švietimo bus pasirašytas po Seimo rinkimų. Pasak jo, šiuo metu partijos ruošiasi artėjantiems rinkimams, todėl bendro sutarimo dėl švietimo tikėtis yra naivu.
„Manytina, kad politinės partijos siekia parodyti savo kelią, savo viziją, o susitarus būtų sunku ją rodyti. Prieš rinkimus noras turėti šiek tiek išskirtinumo, skirtumų – suprantamas. Bet verta tikėtis, kad po rinkimų, kuomet reikės įgyvendinti savo pažadus, Nacionalinis susitarimas įgaus dar didesnę prasmę“, – „Žinių radijui“ sakė P. Baltokas.
Anot jo, nacionalinis susitarimas dėl švietimo yra būtinas.
„Švietimo tema yra pagrindinė ir labai stipriai aktualizuota daugelio partijų programose, tai džiugina. Klausimas, kaip pasiekti tam tikrus tikslus, be jokios abejonės, yra lygiai tiek pat sunkus, kaip ir pati vizija, ką mes norime padaryti. Tikrai tikimės ir apie tai kalbama jau praktiškai metus, kad turės atsirasti nacionalinis susitarimas, kuris tam tikras partijų programas suliestų ir rastų sankabą po rinkimų“, – teigė jis.
Tikisi, kad „lygaus starto“ įstatymas bus priimtas rudens sesijoje
Prezidentūra tikisi, kad šią savaitę šalies vadovo Gitano Nausėdos Seimui teikiamas vadinamasis „lygaus starto“ įstatymas bus priimtas rudens sesijoje. Prezidento patarėjo P. Baltoko teigimu, Švietimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma ankstinti priešmokyklinį ir pradinį ugdymą, taip pat vaikams iš socialinės rizikos šeimų įvesti privalomą ikimokyklinį ugdymą, galėtų būti priimtos ir po Seimo rinkimų.
„Mes tikimės, kad rudens sesijos metu šis įstatymas bus priimtas (...) Todėl įstatymo pasiūlymai yra aktualūs tiek dabartiniam Seimui, tiek ateities Seimui, tiek ir dar toliau“, – „Žinių radijui“ teigė patarėjas, pridurdamas, kad parlamentas šiai prezidento iniciatyvai gali pritarti ir po spalį vyksiančių Seimo rinkimų.
„Tikslas nėra verstis kūlversčiu iki rinkimų“, – pabrėžė jis.
Prezidentūra siūlo jau nuo 2021 m. užtikrinti privalomą ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinės rizikos šeimų, o nuo 2023 m. rugsėjo 1 d. – priešmokyklinio ugdymo ankstinimą vaikams nuo 5 metų. Nuo 2024 m. siūlomas pradinis ugdymas nuo 6 metų.
Ugdymo užtikrinimas – valstybės pareiga
Prezidento patarėjas P. Baltokas akcentuoja, kad šalies vadovas siūlo užtikrinti ikimokyklinį ugdymą vaikams iš socialinę riziką patiriančių šeimų, o ne padaryti jį privalomu. Prezidento patarėjo teigimu, vaikams iš socialiai jautrių šeimų užtikrinti kokybišką ankstyvąjį ugdymą galima per savivaldybių bei valstybės sąveikavimą. Anot P. Baltoko, valstybė turi savivaldybėms užtikrinti reikalingas trūkstamas priemones, t. y. pilną ugdymo krepšelį bei pavėžėjimo paslaugas.
„Prezidentas įstatymo pataisomis dėl ankstyvojo ugdymo siūlo ne privalomą, bet, labai norime akcentuoti, užtikrinamą ikimokyklinį ugdymą vaikams, augantiems socialinę riziką patiriančiose šeimose. Užtikrinimas reiškia, kad savivaldybė gauna papildomus įrankius, kurių galbūt šiandien dar šiek tiek trūksta: pilną ugdymo krepšelį, pavėžėjimą. Tokiu atveju sudaromos galimybės toms šeimoms teikti pagalbą užtikrinant ikimokyklinį ugdymą“, – „Žinių radijui“ teigė P. Baltokas.
Ikimokyklinis ugdymas vaikams, augantiems socialines rizikas patiriančiose šeimose, turi būti užtikrintas.
Prezidento patarėjas pabrėžia, kad, kalbant apie privalomą ugdymą, labiau akcentuojama būtų tai, kad socialinės rizikos šeima būtų priversta savo vaiką leisti į ikimokyklinio ugdymo įstaigą.
„Kuomet mes sakome užtikrinamas, mes sakome, kad iš tikrųjų savivaldybė, kartu su valstybe imdamasi visų papildomų priemonių, tiek techninių, tiek ir minkštųjų, edukacinių priemonių, turi užtikrinti, kad tų vaikų ikimokyklinis ugdymas vyktų“, – akcentavo jis.
P. Baltokas taip pat atkreipia dėmesį, kad socialinės rizikos šeimų yra įvairių. Pasak jo, tik išskirtiniais atvejais reikėtų skirti privalomą ikimokyklinį ugdymą.
„Galbūt kai kuriose šeimose tai gali vykti dar ir namuose ir tik išskirtiniais, kraštutiniais atvejais mes turime įjungti jau privalomumo momentą. Tai siūlomos pataisos šiuo atveju yra pakankamai lanksčios, bet su vienu aiškiu tikslu – ikimokyklinis ugdymas vaikams, augantiems socialines rizikas patiriančiose šeimose, turi būti užtikrintas“, – teigė jis.
Šalies vadovo patarėjas švietimui taip pat pabrėžia, kad dabartinė tvarka, kai socialinis darbuotojas nusprendžia, kai vaikui iš socialinės rizikos šeimos privaloma lankyti darželį, yra nepakankama.
„Valstybės kontrolės ataskaita sako, kad paskutiniais metais toks ugdymas užtikrinamas, paskiriamas yra iš šešiasdešimt septyniems – septyniasdešimt vaikų. Tai jeigu mes kalbame, kad tokių ikimokyklinio amžiaus vaikų Lietuvoje yra apie 4,5 tūkst., tai skaičius iš tikrųjų yra šiek tiek mažokas“, – sakė P. Baltokas.
„Skyrus šiuo dar galiojančiu įstatymu privalomą ikimokyklinį ugdymą, įsijungia visi mechanizmai, kuriuos savivaldybė turi tokiu atveju finansuoti, ir būtent dėl tam tikro finansinio stygiaus, dėl neturėjimo įrankių kartais to tiesiog nėra daroma“, – pridūrė jis.
Jis akcentuoja, kad ikimokyklinio ugdymo užtikrinimas vaikams iš socialinės rizikos šeimų „turi būti ir tam tikra prasme valstybės pareiga“. P. Baltoko teigimu, sąveikaujant valstybei bei savivaldybėms, vaikai iš socialinę riziką patiriančių šeimų būtų įtraukti į kokybišką ankstyvąjį ugdymą.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...