- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
-
Premjerė: litvakai kūrė Lietuvos valstybingumą, Holokaustas sujaukė...
Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvos žydai per 700 metų reikšmingai prisidėjo kuriant šalies valstybingumą, tačiau Holokaustas fiziškai sunaikino šį palikimą bei „sujaukė dalį mūsų savasties“.
„Lietuvos žydai buvo ypač aktyvūs kuriant Lietuvos valstybingumą per visą mūsų istoriją. Tai mename, tačiau turime pripažinti, kad dar mažai domimės tuo, kas gyveno šalia mūsų, kokie tai buvo žmonės ir koks jų indėlis į Lietuvos kultūrinį, politinį ar ekonominį gyvenimą“, – sakydama kalbą Kaune organizuojamame Litvakų kultūros forume ketvirtadienį akcentavo premjerė.
Pasak jos, žydai atnešė „700 metų turtingos istorijos“, šalyje subrendo šimtai ar net tūkstančiai pasaulyje žymių asmenybių, garsinusių Lietuvą – menininkų, mąstytojų, mokslininkų, gydytojų ir kitų sričių atstovų.
Anot premjerės, vienos garsiausių religinių mokyklų (ješivos) iki šiol vadinamos Lietuvos miestų ir miestelių vardais – nes būtent čia buvo pasaulinio lygio religiniai centrai, savo veiklą tęsiantys JAV, Izraelyje. Šį palikimą apima ir šimtai teatrų, literatūros ir meno būrelių, mokyklų, sinagogų, puošusių Lietuvos miestus ir miestelius.
Ji pabrėžė, jog Lietuva pelnytai gali vadintis nenugludintu Europos žydų kultūros paveldo deimantu.
Pasak premjerės, kartu turime pripažinti, kad ateities nėra be istorijos pamokų įvertinimo.
„Holokaustas – neapsakomai sunki trauma Lietuvai, kurios paliktas žaizdas jaučiame iki šiol. Mes ne tik fiziškai praradome svarbią dalį savęs, susijaukė ir mūsų savastis. Tai akivaizdu, kai prasideda svarstymai apie „mus“ ir „juos“, kai didieji litvakų kūrėjai vis dar nėra vienareikšmiškai priimami kaip integrali Lietuvos kultūros istorijos dalis“, – Vyriausybės pranešime cituojama ministrė pirmininkė.
L. Penek/ Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Anot jos, dauguma moksleivių puikiai žino M. K. Čiurlionio pavardę, bet nėra girdėję apie Jašą Heifetzą.
„O tai kone garsiausias pasaulyje XX amžiaus smuiko virtuozas, gimęs, vaikystę praleidęs ir pirmą kartą koncertavęs Lietuvoje“, – kalbėjo I. Šimonytė.
Premjerė pabrėžė, jog į neapykantą, smurtauti skatinantį mąstymą būtina reaguoti „griežtai ir greitai“ – nereagavimas į antisemitizmo, ksenofobijos, homofobijos apraiškas yra ne tolerancija kitai nuomonei, o „destruktyvių padarinių turintis bailumas“.
„Dar vienas svarbus dalykas – nepakanka vien gedėti praradimų, būtina puoselėti, auginti, vertinti tuos daigus, kurie dar išlikę. Tik taip mūsų žodžiai apie skaudų praradimą įgis svorį ir įtaigumą. Todėl nuoširdžiai dėkoju forumo organizatoriams: jūs atliekate nepaprastai kilnią ir svarbią misiją – puoselėjate ir stiprinate litvakų ryšį su Lietuva“, – sakė I. Šimonytė.
„Nulinė tolerancija“
Ketvirtadienį premjerė taip pat susitiko su Europos Komisijos kovos su antisemitizmu ir žydų gyvenimo puoselėjimo koordinatore Katharina von Schnurbein (Katarina fon Šnurbain).
L. Penek/ Vyriausybės kanceliarijos nuotr.
Su ja Ministrų kabineto vadovė aptarė šios srities puoselėjimo strategiją 2021–2030 metams bei galimus Lietuvos veiksmus ją įgyvendinant.
I. Šimonytė džiaugėsi atnaujinamomis bendrojo ugdymo programomis, vis didėjančiu jaunosios kartos įsitraukimu prisimenant ir minint svarbius Lietuvos istorijai įvykius, dalyvaujant visuotinėse istorijos pamokose ten, kur vyko tragedijos.
„Mūsų Vyriausybė tvirtai laikosi nulinės tolerancijos bet kokių antisemitizmo apraiškų, Holokausto neigimo ar nepagarbos nužudytoms Holokausto aukoms atžvilgiu“, – pabrėžė premjerė.
Susitikimo metu taip pat aptartas Lietuvos žydų istorijos ženklų puoselėjimas: Lietuvos kultūros paveldui svarbių objektų sutvarkymas ir šių objektų simbolinės svarbos integravimas.
Premjerės globojamas Litvakų kultūros forumas – dalis šių metų Europos kultūros sostinės Kauno programos renginių.
Pasak organizatorių, renginys kviečia aptarti ne tik litvakiškosios tapatybės bruožus, bet ir meno vaidmenį kalbant apie istoriją. Sudėtingos temos, siejamos su litvakais, nagrinėjamos pasitelkiant meną.
Pasak „Kaunas 2022“ programos „Atminties biuras“ ir Litvakų kultūros forumo kuratorės Daivos Price (Daivos Prais), forumas vainikuoja ilgamečius „Atminties biuro“ darbus, skirtus atkreipti dėmesį į tai, kad Kaunas visada buvo daugiatautis miestas.
Forume lankosi pasaulio litvakai, tarp jų menininkai Williamas Kentridgas (Viljamas Kentridžas), Jenny Kagan (Dženi Kagan), Philipas Milleris (Filipas Milieris), Marilia Destot (Marilija Destot), taip pat akademikai Peteris Salovey (Piteris Solovėjus), Antony Polonsky (Entonis Polonskis).
Per Antrąjį pasaulinį karą naciai Lietuvoje, dažnai padedami lietuvių kolaborantų, išžudė per 90 proc. iš daugiau kaip 200 tūkst. Lietuvos žydų. Už žydų gelbėjimą Pasaulio teisuoliais yra pripažinti per 800 lietuvių. Lietuvoje šiuo metu gyvena apie 5 tūkst. žydų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mažumos valanda: kas domino Kauno politikus?29
Pakeitus Vietos savivaldos įstatymą, kartą per pusmetį turi būti sudaryta galimybė rengti mažumos valandą. Antradienį ne opozicijoje esantys Kauno politikai galėjo savivaldybės administracijai, merui ir vicemerams užduoti įvairius rūpimus klausim...
-
BGS Ukrainos „SkyUp Airlines“ lėktuvus aptarnaus ir Kauno oro uoste1
Lietuvos kapitalo aviacijos grupės „Avia Solutions Group“ antžeminių paslaugų bendrovė „Baltic Ground Services“ (BGS) nuo šiol ir Kauno oro uoste teiks paslaugas Ukrainos užsakomųjų skrydžių bendrovei „SkyUp Airli...
-
Kaune nuo gegužės – pigesni metiniai viešojo transporto bilietai įmonėms10
Kaune nuo gegužės bus įvedami pigesni metiniai viešojo transporto bilietai, kai įmonės ar organizacijos tokių bilietų visiems metams perka 100 ar daugiau. ...
-
Gausus tarybos posėdis ir saujelė protesto balsų57
Balandžio mėnesio tarybos posėdyje buvo suplanuota daugiau nei 160 klausimų. Intensyvų klausimų svarstymą stebėjo ir grupelė miestiečių, nepatenkintų Kauno mero Visvaldo Matijošaičio verslo Rusijoje detalėmis. ...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose30
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Laivų šliuzo per Nemuną projektui – žalia šviesa37
Pirmadienį pasirašyta sutartis dėl laivų šliuzo Kauno hidroelektrinės (HE) užtvankoje statybos poveikio aplinkai vertinimo ir projektinių pasiūlymų rengimo. Visa tai suteiks detalią informaciją dėl konkrečių statybos terminų, kainos...
-
Dainų slėnio prieigas papuošė proginiai ąžuolai ypatingam jubiliejui pažymėti9
Rekonstrukcijos pabaigą pasitinkantis Dainų slėnis sulaukė naujų akcentų – dviejų jaunų ąžuolų. Jais simboliškai įamžintas artėjantis Lietuvos dainų šventės 100-metis ir jubiliejinė Dainų diena Kaune „Miškais ...
-
Karjerų kasimas Pakarklės miške: bendruomenė žada kovoti toliau6
Ne vienerius metus trukusi bendruomenės kova su valdžios institucijomis dėl Pakarklės miško išsaugojimo, kad ten nebūtų kasami žvyro karjerai, baigėsi. Aplinkos apsaugos agentūra (AAA) pripažino, kad miške kasinėti nieko negalim...
-
Senoji Kauno ledo arena taps daugiafunkciu sporto centru15
Beveik pusę amžiaus skaičiuojanti, ne vienam aukšto lygio sportininkui pagrindus paklojusi Kauno ledo arena ruošiasi transformacijai. Iki šiol čia plušėję čiuožėjai ir kitų žiemos sporto šakų atstovai dar š...
-
Kauno rajono socialinių paslaugų centre pamatiniai dalykai nesikeičia
Kauno rajono socialinių paslaugų centras švenčia 17-ąjį gimtadienį. ...