Praneša dėl potvynio, bet gelbėtis turės patys gyventojai

Anot Panevėžio seniūno Sauliaus Skrebės, vandens yra ne tik pamario krašte.

„Lėvuo, Nevėžis, Sanžilės kanalas“, – vardijo S. Skrebė.

Kelioms Panevėžio rajono seniūnijoms per atlydį gresia plaukti, užuojautos nėra.

„Skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas. Jeigu jie to nepadarys – jų problema“, – teigė Panevėžio rajono meras Antanas Pocius.

„Sako, kad tas, kas saugosi, tai ir Dievas padeda“, – pridūrė S. Skrebė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Realiai savivaldybė nuo apsemtų teritorijų neatsiriboja ir padės tuo, kuo galės. Pripirkta sudedamųjų lovų, miegmaišių, apsirūpinta sausais daviniais, numatytos mokyklos, kur žmonės galėtų pernakvoti, perkami maišai smėliui.

Skęstančiųjų gelbėjimas yra jų pačių reikalas.

„Visą apsaugą – su policija irgi draugaujame – bandysime kiek įmanoma apsaugoti, kad nebūtų vadinamų marodierių. Bet pats esminis dalykas – neišgelbėsime žmonių nuo potvynio, jeigu jie patys neišsigelbės“, – pabrėžė A. Pocius.

„Yra pranešimai gyventojams, kaip apsisaugoti nuo potvynio. Įvairiai priima žinią, kad reikia patiems rūpintis“, – sakė S. Skrebė.

Kol kas numatytos potvynio teritorijos skęsta pusnyse.

„Šiaip tai mūsų niekas neinformavo, bet patys jaučiame, kad potvynis bus ir pakankamai stiprus, normalus, reikės gelbėtis kažkaip“, – sakė Panevėžio rajono gyventojas Erlandas.

Didysis potvynis buvo prieš 15 metų. Kai kas žino, kad ne tik vanduo į sodybas plauks.

„Čia tikrai yra baisu, kas dedasi. Tas vanduo – bus problemų čia. Čia žmonės turi vietinę kanalizaciją“, – teigė Panevėžio rajono gyventojas Arvydas.

Pabėgsiu pas uošvienę, mane uošvienė sakė priims.

Vyras sako, kad namus soduose įsigijo prieš septynerius metus, apžavėtas gamtos ir upės. Sveiko humoro nepraranda.

„Pabėgsiu pas uošvienę, mane uošvienė sakė priims. O jei nepriims, tai eisiu palei langus pas uošvienę“, – juokavo Arvydas.

„Pas uošvienę irgi bėgsiu“, – pasakojo Panevėžio rajono gyventojas Artūras.

Šiuo metu seniūnijos įpareigotos atlaisvinti ir išvalyti upių vagas, kad dėl užvirtusių medžių nesusidarytų ledų sangrūdos.

„Įgriuvę medžiai, ir juos nupjauti ne taip paprasta, kaip atrodo, nes ir properšos yra, ir žmonėms pavojinga dirbti“, – aiškino A. Pocius.

Tiksliai nežinoma, kiek gyventojų patektų į rizikingą zoną, jeigu ištiktų potvynis. Šimtai, o gal tūkstantis? Dauguma namų – soduose, todėl ne visi juose nuolat gyvena.