Neries upę buvo užklojęs keliasdešimties centimetrų storio ledas. Dabar vietomis matyti, kad jis tirpsta ir po juo čiurlena upės vanduo. Jeigu pliusinė temperatūra išsilaikys bent savaitę, planuojamas potvynis.
Nors Vilniuje dėl įrengtų aukštų upės krantinių vanduo apsemti miesto neturėtų, rizika vis tiek išlieka.
„Sakyti, kad pavojaus nėra, negalime – pavojus vis tiek egzistuoja, tos rizikos yra numatytos, nustatytos. Geriau, kai potvynių būna daugiau, bet jie mažesni, nei vienas didelis. Panašu, kad galime turėti vieną didelį, todėl ir pasirengimas yra“, – teigė Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas.
Didelio potvynio Lietuvoje nebuvo bent 16 metų. Šiemet dėl itin didelio kiekio sniego ir ledo Nacionalinis krizių valdymo centras parengė potvynio valdymo planą.
„Kad galėtume įsivertinti rizikingiausias vietas, įsivertinti, kokie pajėgumai yra savivaldose, kur reikia išankstinės paramos, o kur jau reikia reagavimo“, – sakė V. Vitkauskas.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
Neris dabar tituluojama pavojingiausia upe. Joje maždaug dešimtyje vietų gali susidaryti itin didelė ledų sangrūda ir staigiai pakilti vanduo.
„Susidarius ledų sangrūdoms, vandens lygis kyla labai sparčiai ir gali pakilti iki dviejų metrų“, – teigė hidrometeorologijos tarnybos specialistė Janina Stankevič.
Didžiausias pavojus gresia Kaunui ir Kėdainiams. Gerų naujienų šiemet tikrai nenusimato ir Šilutės gyventojams.
„Vien dėl to, kad Kuršių mariose storas ledas ir jis sulaikytų einančius ledus, neišleistų jų iš upių ir ten susidarytų didžiausios ledų sangrūdos“, – sakė J. Stankevič.
Planuota, kad ledonešis upėse turėtų prasidėti vasario 28-ąją. Nors kol kas ledas taip sparčiai netirpsta ir vandens lygis drastiškai nekyla, todėl hidrologai prognozuoja kitą datą.
„Labai sunku įvertinti tiksliai, kada jie galėtų būti, bet galėčiau tik spėti, kad link kovo vidurio jau“, – teigė J. Stankevič.
Nors hidrologai ramina ir didelių potvynių neprognozuoja, ugniagesiai neatsipalaiduoja ir potvyniams vis tiek ruošiasi.
Ruošiama reikalinga technika – specialios valtys, kateriai ir kita gelbėjimo įranga. Ji jau perduota savivaldybėms, kuriose rizika didžiausia.
Turime galvoti ne tik apie tai, kas labai svarbu – žmones, gyvenamąsias vietas, bet ir apie kritinę infrastruktūrą.
„Tokiose kaip Šilutė, Pagėgiai, Klaipėda, siekiant užtikrinti minimalų reagavimo laiką“, – teigė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla.
„Turime galvoti ne tik apie tai, kas labai svarbu – žmones, gyvenamąsias vietas, bet ir apie kritinę infrastruktūrą. Gali būti pažeisti keliai, komunikacijos, tokios kaip vandentiekiai, vandenvalos įrenginiai ir panašiai“, – sakė V. Vitkauskas.
Esant kritinei situacijai, kariuomenė pasiruošusi sprogdinti upėse ledus.
„Visi mato gražių vaizdų apie sprogdinimus ir panašiai, bet sprogdinimai ne visada yra pats geriausias sprendimas – kartais tokie dalykai gali sukelti daugiau problemų, negu duoti sprendimą“, – pabrėžė V. Vitkauskas.
Informaciją apie potvynį patariama stebėti programėlėje „LT72“ arba internetiniame puslapyje.
Nors potvynis prognozuojamas tik kovo viduryje, sinoptikai praneša apie kitą pavojingą reiškinį – nuo trečiadienio vakaro iki penktadienio popietės didelėje šalies dalyje laikysis plikledis.
Naujausi komentarai