Po oro pavojaus – klausimai dėl užrakintų priedangų: ar galima laužtis vidun? Pereiti į pagrindinį turinį

Po oro pavojaus – klausimai dėl užrakintų priedangų: ar galima laužtis vidun?

2026-05-22 11:17

Latvijoje vėl buvo paskelbtas perspėjimas dėl grėsmės oro erdvei, tačiau premjerė Inga Ruginienė sakė, kad Lietuvoje grėsmės nebuvo, bet tarnybos atidžiai seka situaciją.


<span>Po oro pavojaus – klausimai dėl užrakintų priedangų: ar galima laužtis vidun?</span>
Po oro pavojaus – klausimai dėl užrakintų priedangų: ar galima laužtis vidun? / E. Ovčarenko / BNS nuotr.

Ką išmokome iš pirmojo rimto oro pavojaus, pasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius gen. Renatas Požėla.

– Kokios naujienos iš Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžio?

– Tai buvo neviešo pobūdžio komiteto posėdis, kuriame tarnybos iš esmės detaliai pristatė trečiadienio dienos ir galbūt ankstesnių dienų įvykius, bet tai buvo pristatyta kaip tarnybinio naudojimo informacija. Turbūt daugiau pakomentuoti ir nelabai galiu.

– Gerai, tada apie trečiadienį. Kai kurios priedangos buvo užrakintos, žmonės negalėjo ten patekti. Ką dėl to darysite?

– Lietuvoje šiuo metu yra plius minus 6600 priedangų ir jose gali tilpti per 1,5 milijono Lietuvos gyventojų. Tai yra apie 60 procentų Lietuvos gyventojų. Tai tokia bendra situacija.

Vienas iš pirmųjų dalykų trečiadienį, kai pradėjo eskaluotis situacija, kai žmonėms buvo išsiųsti pranešimai lygiagrečiai mano kolegos kontaktavo su Vilniaus apskrities visų savivaldybių atsakingais darbuotojais, pareigūnais tam, kad būtų užtikrintas priedangų atrakinimas ir žmonių patekimas į jas. Daugeliu atvejų tai pavyko padaryti ir žmonės, kurie norėjo naudotis priedangomis, tai padarė. Tačiau tikrai žinome atvejų, kai to nepavyko padaryti. Matyt, fiziškai galbūt nespėta jų atrakinti, todėl trečiadienį iš karto gimė tokia mintis bent jau šiame eskalacijos laikotarpyje, kad tos priedangos, matyt, turėtų būti atrakintos ir atvertos gyventojams 24 valandas be jokių išankstinių pranešimų. Aišku, tai irgi nėra pats geriausias sprendimas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

– Nes kyla klausimų, galbūt gali tapti landynėmis, ten gali benamiai apsigyventi.

– Be abejo, bet turime sverti situaciją, kas yra blogiau.

– Gerai, bet jei per kitą oro pavojų priedangos vėl būtų užrakintos, ar tų patalpų savininkams, ar administratoriams grėstų kas nors už tai?

– Formaliai administratorius turi pareigą užtikrinti naudojimąsi priedangomis. Tačiau, aišku, baudų kalba turbūt čia turėtų būti paskutinis etapas. Noras yra, kad visi suprastume.

– Toks labai paprastas klausimas, kuris ketvirtadienį buvo iškeltas. Ar galima laužtis į priedangą, jei ji užrakinta, o oro pavojus paskelbtas?

– Laužimasis iš pažiūros yra neteisėtas veiksmas, kuris galbūt užtraukia ir baudžiamąją atsakomybę, bet žinome, kad Baudžiamajame kodekse yra tokie institutai kaip būtinasis reikalingumas, sakykime, būtinoji gintis. Čia daugiau per būtinąjį reikalingumą. Jeigu išvengtoji žala yra mažesnė negu padarytoji žala, tai formaliai tokie veiksmai galėtų ir neužtraukti baudžiamosios atsakomybės. Tai jautrus, subtilus klausimas, bet teoriškai tokia galimybė galima.

 Jeigu išvengtoji žala yra mažesnė negu padarytoji žala, tai formaliai tokie veiksmai galėtų ir neužtraukti baudžiamosios atsakomybės.

– Bet buvo ir tokių priedangų, pavyzdžiui, mokyklose, kur žmonės nebuvo įleidžiami slėptis aiškinant, kad ten nebėra vietos. Kaip tada elgtis ir kur ieškoti teisingumo?

– Taip, tokių situacijų tikrai buvo ir, matyt, reikia matyti platesnį priedangų vaizdą. Lygiai taip pat mūsų žinutėje buvo prašymas žmonėms pasirinkti kitą saugią vietą. Ta kita saugi vieta, jeigu tu esi namuose, gali būti rūsys, gali elementariai būti dviejų sienų patalpa. Tai nebūtinai šimtu procentų turi būti priedanga. Tokių situacijų vėlgi buvo. Mano skaičiai iliustruoja, kad Lietuvoje priedangose gali rasti laikiną prieglobstį apie 60 procentų Lietuvos žmonių. Tai klausimas dėl kitų 40 procentų. Kiti žmonės, matyt, turi ieškoti atlternatyvų.

– Programėlės ir interneto svetainė „LT72“ neatlaikė apkrovų. Kas bus daroma dėl to? Ir kai kurie gyventojai bandė tiesiog suvesti 72.lt ir išvydo langą, kad šis domenas sėkmingai užregistruotas interneto vizijos kliento vardu ir šiuo metu pilnai aktyvuotas, paruoštas naudoti. Ar neturėtų tokie ir panašūs adresai būti paimti valstybės reikmėms, nes kartais žmogus iš streso gali neprisiminti, kad reikia rašyti „LT72“?

– Manyčiau, geras pasiūlymas tikrai yra. O dėl nutikusios situacijos, tai dabar matome, kad problemos buvo susijusios su serveriu, su serverio pajėgumais. Jau šiuo metu mūsų specialistai kartu su aptarnaujančia įmone tikrai sprendžia šituos klausimus ir tikimės, kad ateityje tokių situacijų išvengsime.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų