Po „Juodojo penktadienio“ – lavina skundų: ekspertai įspėja, kad grąžinti galima ne visas prekes

  • Teksto dydis:

Amerikiečiai šturmuoja parduotuves „Juodojo penktadienio“, arba masinių išpardavimų, dieną. Gal ne tokiu mastu kaip už Atlanto, bet lietuviai tądien paišlaidauti taip pat linkę. Ekspertai pastebi, kad dažnas tik po išpardavimų suvokia įsigijęs nereikalingų daiktų, pasakojama LNK reportaže.

„Paaiškėjo tokia nelabai maloni tiesa – net 53 proc. respondentų teigė, jog yra įsigiję daiktų, kurių nepanaudojo nė karto arba vos kelis kartus“, – sakė „Swedbank“ Finansų instituto ekspertė Justina Bagdanavičiūtė.

Tai rodo ne tik  „Swedbank“ Finansų instituto atlikta apklausa. Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) sako, kad po masinių išpardavimų paprastai sulaukianti skundų bangos. Padaugėja besiteiraujančiųjų dėl prekių grąžinimo.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Laukiame tas 14 dienų, po kurių galbūt grąžins ar negrąžins, ar skųsis“, – kalbėjo VVTAT tarnybos direktorė Goda Aleksaitė.

„Žmonės nėra labai racionalūs. Jiems pirmiausiai suveikia emocijos, o akcijų metu, kaip žinome, reklamos specialistai sukuria reklamą taip, kad tai paveiktų mūsų emocijas“, – teigė J.  Bagdanavičiūtė.

Nors LNK kalbinti vilniečiai su apklausos rezultatais nelinkę sutikti.

„Stengiuosi apgalvotai pirkti ir pasiruošti išpardavimams iš anksto. Pavyzdžiui, dabar artėja „Juodasis penktadienis“, tai jau gal porą savaičių sukasi galvoje mintys, ko iš tiesų man reikia. O ne taip, kad tiesiog išleisti pinigus vėjais“, – atviravo kalbinta jauna moteris.

Iš tiesų reikėtų skaičiuoti, ne kiek sutaupėme, o kiek išleidome.

„Mes visada labai skaičiuojame, apgalvojame pirkinius. Be reikalo stengiamės nepirkti“, – sakė pašnekovė.

„Aš perku tada, kai reikia, tada jau nebandai pagauti kažkokių akcijų“, –  teigė jaunas vyras.

„Išpardavimai visai nežavi, norisi kuo trumpiau užtrukti iš tikrųjų. Ir ten daug džiaugsmo nesuteikia“, – kalbėjo kitas pašnekovas.

Vartotojų teisių apsaugos tarnybos vadovė tikina, kad lietuviai – vieni labiausiai prekėmis ir paslaugomis besiskundžiančiųjų visoje Europos Sąjungoje. Primena, kad grąžinti spontaniškai įsigytus daiktus galima ne visada.

„Negrąžinamos tokios prekės kaip parfumerija, higienos, apatiniai rūbai ir dar kokia dešimt punktų“, – teigė G. Aleksaitė. 

Vis dėlto ekspertai siūlo įsivertinti dabartines ekonomines aplinkybes ir nuo išpardavimų susilaikyti. Dėl infliacijos artėjančios didžiosios metų šventės pareikalaus trečdaliu didesnių išlaidų.

Per išpardavimus gyventojai nevengia griebtis net greitųjų kreditų.

„Mes, lietuviai, kai nusiperkame vieną ar kitą daiktą, norėdami save nuraminti, galvojame, kad štai sutaupėme, protingai pasielgėme. Bet iš tiesų reikėtų skaičiuoti, ne kiek sutaupėme, o kiek išleidome“, – komentavo SEB banko asmeninių finansų ekspertė Sigita Strockytė-Varnė.

Nepaisant to kalėdinėms dovanoms gyventojai nevengia griebtis net greitųjų kreditų, o telefonus ar brangesnę elektroniką, buitinę techniką perka lizingu.

„Tuomet kalėdinių dovanų šleifas dar gali tęstis labai ilgai: ir sausį, ir vasarį, ir kovą – net iki kitų metų gali būti tas skausmas. Iš tiesų to džiaugsmo nebebus“,  –  gyventojams patarimų negailėjo S. Strockytė-Varnė.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių