Po grindimis – valkatų laužai

Klaipėdoje yra didelių ir šiltų rūsių, kuriuose knibžda miesto benamiai. Viename ilgame rūsio tunelyje valkatos turi visus patogumus: kūrena dujines virykles arba kuria laužus, vamzdynai šildo ir atstoja lentynas, dieną naktį plieskia elektros šviesa, tualetas - priešais rūsio duris esantis savotiškas fojė.

Šilta, šviesu, erdvu

Toks „pavyzdinis“ benamių būstas yra po visu Šilutės pl. 44 namu. Namas stovi atokiau nuo gatvės. Įėjimas į techninį rūsį tik pusplyte užremtas. Iš spynos tik skylutė duryse likusi. Viduje šilta ir net netamsu – plieskia galingiausia elektros lemputė, kažin kam į elektros skaitiklius sukdama gausybę kilovatvalandžių. Veikiausiai žmonėms užrašoma į grafą „bendras patalpų apšvietimas“ - ir jokių skolų!

Dūmų ir smalkių kvapas

Pirmame aukšte gyvenanti klaipėdietė Bronė sako, kad į jų miegamąjį naktimis dažnai smelkiasi dūmų ir degėsių kvapas, kitiems – išmatų dvokas. Kartais girdėti orgijos, triukšmas, muzika. „Atsibodo vaikščioti į namų valdą ir prašyti tvarkos. Juk vieną kartą gali įvykti rimtesnė nelaimė, tada visi vaidins, kad nieko nežinojo, kas čia dedasi. Policija taip pat neturi galių išvaikyti „bomžus“ vien todėl, kad jie susimetė į rūsį gyventi. Taip ir kenčiame“, - sakė gyventoja.

Ji net nekalbėjo apie savaime aiškius dalykus, kad čia ima veistis visokie gyviai, kurie nesunkiai gali rasti kelią į gyventojų butus. Kad gali būti sugadinti labai brangiai kainuojantys namo inžineriniai tinklai.

Veža į sąvartyną

Šilutės pl. 44 eksploatuoja UAB „Pempininkų valdos“. Direktorė Polė Maskeliūnienė patikino, kad adresas ir problema jai gerai žinomi, nes tik praėjusią savaitę iš rūsio iškraustė „bomžų“ mantą, daiktus, net keturių degiklių dujinę viryklę ir viską išvežė į sąvartyną. „Matyt, benamiai apsisukę vėl sugrįžo“, - ramiai aiškino direktorė ir užtikrino, kad jokių priemonių daugiau negali imtis, tik vėl pakeisti durų spyną. „Vyksta nuolatinė kova, bet rezultatų nematyti. Jei mes išvaikome „bomžus“ iš savo rūsių, jie susimeta į gretimą kvartalą. Mūsų teritorijoje yra kokie 25 namai su panašiomis problemomis“, - sakė direktorė.

Gerų durų nesiūlė

Namo saugumu besirūpinantys žmonės paprastai renka pinigus ir įstato tokias duris, kurių nei raktu, nei valkatų laužtuvu neatidarysi. Tačiau „Pempininkų valdų“ vadybininkai iniciatyvos neparodė ir dėl gerų rūsio durų gyventojų susirinkimo nekvietė, balsuoti nesiūlė. Direktorė abejoja, ar tai pavyktų, nes nelengva buvę to paties namo gyventojus įtikinti, kad būtina kaupti lėšas stogo remontui.

Pelno siekiantys

Ar šių problemų atgarsiai kaip nors atsispindi miesto savivaldybėje?

Su Butų ūkio ir energetikos skyriaus vedėju Gediminu Pociumi išsiaiškinome, kad savivaldybei rūpi, ir net labai. Gyventojai dažnai skuba rašyti skundus tiesiai merui, o ne namą eksploatuojančiai organizacijai. O namų valdos savo ruožtu, švelniai tariant, nepersidirba ir nepersistengia. Paaiškinti labai paprasta: valdos yra uždarosios akcinės bendrovės, taigi privačios įmonės, kurios stengiasi kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti kuo didesnį pelną.

Socialinė problema

Gyventojai dažniausiai beldžiasi į policininkų sąžinę – kodėl neišgaudo į rūsius įsimetusių valkatų.

Trečiojo policijos komisariato apylinkės inspektorių grupės vyresnysis tyrėjas Sigitas Mickus paaiškino, kad vien už tai, kad benamis tūno rūsyje, negali jo bausti. Baustų tik už chuliganišką elgesį.

„Vargo turime ne tik mes, vargsta ir ugniagesiai dėl benamių sukeltų gaisrų. Benamiai – socialinė problema. Ne policijai jas spręsti“, - priminė vyresnysis tyrėjas.

O benamiams rūsiai yra mielesni už nakvynės namus, kuriuose vietų tarsi ir netrūksta. Tačiau ten reikia laikytis drausmės: būti blaiviems, laiku ateiti, laiku išeiti, turėti dokumentus. O rūsiuose – gerk, kada nori, miegok, kiek nori.

Tokios laisvės benamiai nė į ką neiškeis.