Planuojama į Dzūkiją perkelti pirmuosius stumbrus iš Vidurio Lietuvos

Per porą metų planuojama į Dzūkijos nacionalinį parką perkelti pirmuosius stumbrus iš Vidurio Lietuvos.

Perkėlimui stumbrai bus pradėti gaudyti jau šią žiemą.

Pasak Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos (VSTT) specialisto Laimučio Budrio, šiuo metu Panevėžio ir Kėdainių rajonų miškuose pastatytos keturios mobilios gaudyklės, jos bus paspęstos žiemą, nes tuomet tinkamos sąlygos stumbrams pervežti.

Kitąmet planuojama Dzūkijos nacionaliniame parke įrengti voljerą sugautiems stumbrams laikyti. Kol jis bus įrengtas, sugautus gyvūnus planuojama laikyti Telšių urėdijoje esančiame Pašilių stumbryne.

Tikimasi, kad 2021 metais į Dzūkiją bus perkelti pirmieji 20 stumbrų iš Kėdainių ir Panevėžio rajonų.

Viliasi, kad išeis į Belovežo girią

VSTT direktoriaus Alberto Stanislovaičio teigimu, stumbrų perkėlimu bus kuriama nauja stumbrų populiacija bei mažinama žala Kėdainių ir Panevėžio rajono ūkininkams.

„Projekto tikslas – suformuoti naują stumbrų populiaciją Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje, Varėnos rajone. (..) Kaip papildomi tikslai tai būtų žalos ir incidentų mažinimas Kėdainių ir Panevėžio rajonuose“, – sakė A. Stanislovaitis.

Šiuo metu stumbrų padarytą žalą ūkininkams atlygina valstybė. Įgyvendinamu projektu žalą ketinama minimizuoti, nors visiškai jos išvengti nesitikima.

Be to, pasak L. Budrio, dabartiniai Panevėžio ir Kėdainių rajonuose gyvenantys stumbrai patiria didžiulį inbrydingą (kai kryžminasi artimos giminystės individai), todėl rūšis pradeda išsigimti, sirgti įvairiausiomis ligomis.

Projektu numatyta Dzūkijos nacionalinio parko teritorijoje įkurti voljerą, į kurį būtų perkeliami Panevėžio ir Kėdainių rajonuose sugauti stumbrai. Voljere jauni stumbrai būtų adaptuojami ir po metų išleidžiami bei pratinami gyventi laisvėje nacionalinio parko teritorijoje.

Tolesnėje perspektyvoje gamtininkai tikisi, kad perkeltieji stumbrai jungsis su Lenkijos Belovežo ir netoli Gardino miesto esančiomis Baltarusijos stumbrų populiacijomis.

VSTT duomenimis, pernai tarp Kėdainių ir Panevėžio laisvėje gyveno 200 – 220 stumbrų.

Specialistų duomenimis, 2018 vienas stumbras susidūrė su traukiniu, dar vienas gyvūnas žuvo kelyje.

Šiais metais su stumbrais susijusių incidentų neužfiksuota. Pasak A. Stanislovaičio, tai gali būti susiję ir su VSTT vykdomu atitraukiamuoju šėrimu, jis mažina žalą ūkininkams ir atitraukia gyvūnus nuo magistralinių kelių. Direktoriaus teigimu, tam įtakos gali turėti ir perkėlimui atliekama stumbrų stebėsena.

„Nuolat atliekame stebėseną, ir kai stumbrų banda priartėja prie magistralinių kelių, o tokių atvejų buvę per pastaruosius metus, tai mūsų specialistai operatyviai informuoja Kelių direkciją, kalba su policija, stato ženklus, galų gale – bando su vietiniais ūkininkais tartis, kad, pavyzdžiui, pradėtų kažkokius darbus, kad be didelio streso stumbrus nukreiptų į miškingesnes vietoves. Ir kol kas pavyksta mums tai“, – sakė A. Stanislovaitis.

Ilgalaikis procesas

Gausi vienoje vietoje susidariusi stumbrų populiacija apsunkina ir ten ūkininkaujančiųjų darbą – teigiama, kad stumbrai sutrypia pasėlius, minta ūkininkų derliumi.

Pasak Kėdainių krašto ūkininkų sąjungos pirmininko Virmanto Ivanausko, Kėdainių regiono ūkininkai stumbrų perkėlimo projektą vertina teigiamai.

Pasak jo, šių gyvūnų keliamos problemos – tik didėja, tačiau ūkininkai pavargsta kiekvieną dieną rašyti pareiškimus ir kiek gali, patys bando baidyti stumbrus. 

„Be abejo, vertiname teigiamai. Aišku, mažoka, galėtų ir daugiau perkelti, tada problemų būtų mažiau. Bet ir toks žingsnis jau gerai. Mes kokius septynerius metus apie tuos stumbrus kalbam, kalbam, prašom. Tik va dabar bandė kažką daryti“, – sakė V. Ivanauskas. 

Pasak Panevėžio rajono mero Povilo Žagunio, stumbrai daro žalą žemdirbiams, tačiau jie yra ir rajono talismanas.

Mero skaičiavimu, Panevėžio rajono apylinkėse po perkėlimo turėtų likti apie 40 stumbrų.

„Apie 40 stumbrų liks mūsų apylinkėse – tai visiškai normalus dalykas, optimalus skaičius. Tam skaičiui yra pritarę ir žemės savininkai, ne tik ūkininkai, regioninis parkas tam pritarė“, – sakė P. Žagunis.

VSTT biologinės įvairovės specialisto L. Budrio teigimu, nėra jokių galimybių į Dzūkiją perkelti didesnio kiekio stumbrų ir dėl jiems  reikalingų gyvenimo sąlygų, ir dėl sudėtingo gyvūnų paėmimo iš gamtos proceso.

„Perkėlimas nėra vienkartinis aktas, tai nėra galvijų banda, kur galima juos nuginti su botagėliais. Tai bus gerokai ilgesnis procesas. Gaudomi bus jaunikliai iš atskirų bandų, kadangi suaugusieji stumbrai perkeliami neišgyventų, nesiadaptuotų. Juo labiau, kad tas aptvaras Dzūkijoje bus šimto hektarų ir vienu metu ten negalės būti daugiau nei 25 stumbrai“, – sakė L. Budrys.

Anot jo, ilguoju laikotarpiu tikimasi, kad iš viso Panevėžio ir Kėdainių regione liks 40 stumbrų banda. Ji nedarytų žalos žemės ūkiui ir nekeltų pavojaus automobilių keliuose, geležinkelyje.

1969 metais buvo atvežti pirmieji stumbrai į Panevėžio urėdijos teritoriją. Pasak VSTT, populiacijos sprogimas įvyko prieš dešimt metų, kada per vienus metus stumbrų prieaugis buvo didesnis nei 40.

Apie stumbrų keliamas problemas visuomenėje kalbama nuo 2004 metų. 2013 metais buvo pristatytos pirmosios Aplinkos ministerijos iniciatyvos, neigiamai įvertintos nevyriausybinių organizacijų ir gamtininkų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Daiva

Daiva portretas
Kai kelsit stumbrus, nepamirškit vilkų. Jau gana briedžiai ir stirnos pasėlius niokoja, dar ir tuos atveš.
VISI KOMENTARAI 1
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių