Keturi kultūros ir meno veikėjai, gynę viešąjį interesą kino teatro „Lietuva“ privatizavimo istorijoje, teisme sulaukė „pabrangusio“ ieškinio – iš jų reikalaujama daugiau nei 600 tūkst. litų.

Bendrovė „Rojaus apartamentai“, kuriai priklauso „Lietuvos“ kino teatro pastatas, stovintis sostinės centre, vakar Vilniaus apygardos teisme paprašė iš neformalaus judėjimo „Už Lietuvą be kabučių“ aktyvistų priteisti 609 904 litus ir 11 centų. Iš pradžių verslininkai iš atsakovų reikalavo 200 tūkst., o vėliau – 250 tūkst. litų.

„Rojaus apartamentai“ teismui yra apskundę paveldo ekspertę Jūratę Markevičienę, muzikologą Tomą Bakučionį, kino režisierių Vytautą Damaševičių ir menininką, nacionalinės premijos laureatą Gediminą Urboną. Šie žmonės protestavo prieš tai, kad kino teatras „Lietuva“ būtų uždarytas ir nugriautas.

Judėjimo aktyvistų nuomone, 1965 m. pastatytas „Lietuvos“ kino teatras yra lietuviškos modernistinės architektūros paminklas, kurį privalu išsaugoti. „Rojaus apartamentų“ akcininkai į naująjį pastatą „Lietuvos“ vietoje planuoja investuoti 25–30 mln. litų, tačiau statyboms trukdo iki šiol nepatvirtintas ir teismui apskųstas teritorijos detalusis planas, kurį turėtų tvirtinti Vilniaus taryba.

Plano tvirtinimo procesas ėmė strigti po to, kai judėjimas „Už Lietuvą be kabučių“ ėmė rengti įvairias, dažnai teatralizuotas, protesto akcijas prie uždaryto „Lietuvos“ pastato. Taip pat daugiau nei 7 tūkst. piliečių pasirašė peticiją, kurioje reikalaujama, kad būtų svarstoma galimybė buvusiam „Lietuvos“ kino teatrui suteikti nacionalinės svarbos statusą ir atsižvelgiama į sostinės gyventojų nuomonę sprendžiant kino teatro likimą.