- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pernai per 1,3 mln. Lietuvos gyventojų mokėsi formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose arba savarankiškai, antradienį pranešė Valstybės duomenų agentūra.
Anot pranešimo, tai darė 1,336 mln. šalies gyventojų, kurių amžius siekia 18-69 metus.
8,6 proc. suaugusių gyventojų studijavo universitetuose, kolegijose ar kitose formalųjį švietimą teikiančiose mokymo įstaigose.
Kas ketvirtas suaugęs asmuo dalyvavo neformaliajame švietime, tai yra tobulinosi įvairių mokymo teikėjų organizuotuose kursuose, dalyvavo seminaruose, konferencijose, mokėsi darbo vietoje. 60,4 proc. gyventojų švietėsi savarankiškai.
Formaliojo ar neformaliojo švietimo mokymo įstaigose mokėsi 33,1 proc. 18–69 metų amžiaus šalies gyventojų arba 632 tūkst. asmenų. Moterų mokėsi daugiau negu vyrų (atitinkamai 38,1 ir 27,7 proc.)
Formaliajame arba neformaliajame švietime daugiausia (67,5 proc.) dalyvavo 18–24 metų amžiaus gyventojų. Vyresnio amžiaus gyventojų dalyvavimas mažiausias 55–69 metų amžiaus grupėje.
Dažniausiai mokėsi aukštąjį išsilavinimą (45,9 proc.) įgiję ir dirbantys (37,4 proc.) asmenys.
Dirbantys gyventojai (37,4 proc.) buvo labiau linkę mokytis nei bedarbiai (15,7 proc.) arba ekonomiškai neaktyvūs gyventojai (23,2 proc.).
Dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni, aukštąjį išsilavinimą turintys miesto gyventojai.
Tarp 510 tūkst. neformaliajame švietime dalyvavusių gyventojų populiariausia švietimo sritis buvo socialiniai mokslai, verslas ir teisė (28,6 proc.).
Paslaugos buvo antras pagal populiarumą pasirinkimas (21,9 proc.). Ši kategorija apima plaukų ir grožio priežiūrą, viešbučių ir maitinimo paslaugas, kelionių, turizmo ir poilsio, profesines sveikatos ir darbuotojų saugos, transporto ir kai kurias kitas paslaugas. Šią švietimo sritį dažniau rinkosį vyrai nei moterys (atitinkamai 32,7 ir 14,9 proc.).
Vyrai taip pat dažniau nei moterys rinkosi tokias švietimo sritis kaip inžinerija, gamyba ir statyba (atitinkamai 15,7 ir 4,6 proc.), gamtos mokslai, matematika ir kompiuterija (atitinkamai 12,7 ir 7,9 proc.) bei žemės ūkis ir veterinarija (atitinkamai 5,3 ir 1 proc.).
Pasak agentūros, besimokančios moterys aktyviau nei vyrai rinkosi tokias švietimo sritis kaip socialiniai mokslai, verslas ir teisė (atitinkamai 32,8 ir 22,1 proc.), švietimas (atitinkamai 25,7 ir 14,4 proc.), sveikatos priežiūra ir socialinė apsauga (atitinkamai 23,3 ir 8,2 proc.) bei humanitariniai mokslai ir menas (atitinkamai 10 ir 6,9 proc.)
83 proc. neformaliajame švietime dalyvavusių gyventojų teigė, kad mokėsi ar kėlė kvalifikaciją įvairiuose mokymo kursuose, dalyvavo konferencijose ar seminaruose, nes siekė įgyti profesinių žinių, reikalingų darbui, kiti tai nurodė darę dėl asmeninių priežasčių.
Kas trečias teigė, kad tobulinti profesinę kvalifikaciją reikalavo darbdavys, 66 proc. siekė įgyti daugiau žinių ir (arba) naujų įgūdžių, 73 proc. besimokančiųjų tobulino žinias, nes siekė geriau atlikti savo darbą.
66,9 proc. suaugusių gyventojų nesimokė formaliojo ar neformaliojo švietimo įstaigose, tačiau 6,5 proc. mokytis norėjo. Svarbiausios priežastys, trukdančios dalyvauti formaliajame ar neformaliajame švietime, buvo per didelis užimtumas darbe (8,4 proc.) ir per brangus mokymasis (5,7 proc.).
Du trečdaliai 18–69 metų amžiaus šalies gyventojų (1 154 tūkst., arba 60,4 proc.) švietėsi savarankiškai – mokėsi iš dalykinių knygų, specializuotų žurnalų, interneto, lankydamiesi bibliotekose, muziejuose, kultūros ir mokymo centruose bei kitose įstaigose, teikiančiose mokslo žinių.
Anot pranešimo, dažniau savarankiškai mokėsi jaunesni, aukštąjį išsilavinimą turintys miesto gyventojai. Mokymasis naudojant kompiuterį ir internetą buvo populiariausias savarankiško mokymosi būdas, jį išskyrė 52 proc. 18–69 metų šalies gyventojų.
Suaugusių asmenų švietimo statistinis tyrimas atliekamas visose Europos Sąjungos valstybėse narėse pagal bendrą metodiką.
Pernai rugsėjo–gruodžio mėnesiais vykusioje tyrimo apklausoje dalyvavo 5004 18–69 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Tiriamasis laikotarpis – 12 mėnesių iki apklausos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniečiai praneša: po smarkaus lietaus skęsta gatvės
Šeštadienio vakarą Vilnių nuplovė smarkus lietus, dėl kurio patvino nemažai gatvių. ...
-
Paradoksas: greičio matuoklių daugėja, bet ir žuvusiųjų eisme – net trečdaliu daugiau
Kurį laiką mažėję žuvusiųjų skaičiai šalies keliuose vėl šoko į viršų. Ypač skaudžių eismo įvykių būta pavasarį. Trečdalis nelaimių įvyksta dėl per didelio greičio, o jį viršija ir išgėrę ir blaiv...
-
Kurortuose – be automobilių: nuomonės dėl tokio užmojo išsiskiria5
Kuršių Nerija dūsta nuo automobilių, tad vietos politikai nori poilsiautojus priversti palikti savas mašinas net kitapus kranto. Pirmos kalbos pasigirdo dar prieš keletą metų. Ir, panašu, kad tokia idėja virsta kūnu. Seimas i...
-
Policininkus vilios tūkstantine išmoka – žada duoti ir 20 tūkst. būstui įsigyti6
Ambicingiausia parama Lietuvoje – taip policija vadina susitarimą su Šilutės ir Tauragės valdžiomis. Šilutė trūkstamų pareigūnų ketina prisikviesti mokėdama jiems tūkstantines išmokas – 6 tūkst. eurų už atvykimą ...
-
„Sužeistų karių savaitė 2023“: bendrystė, kuri gydo
Rugsėjo 23 d. baigiasi Birštone vykusi „Sužeistų karių savaitė“. Tai renginys, skirtas traumas patyrusių karių reintegracijai skatinti, jų fizinės ir psichologinės būklės gerinimui, naujų įgūdžių ugdymui ir tarpusavio ry&sca...
-
Ištyrė ir atskleidė, kodėl pablogėjo maudyklų vandens kokybė3
Prastėjančią maudyklų vandens kokybę galėjo lemti didesnė paukščių populiacija, gausesni lietūs ar išaugę lankytojų srautai, sako Higienos institutas (HI). ...
-
Vakarai jau pavargo remti Ukrainą? (eksperto komentaras)14
Lenkija pastaruosius pusantrų metų piktu žvilgsniu nužiūrėdavo bet kurią Europos šalį, kuri sudvejodavo dėl paramos Ukrainai. Lenkijos parama Ukrainai taip pat yra viena didžiausių, skaičiuojant paramos vertę nuo šalies bendrojo vida...
-
100 eurų kanceliarinėms priemonėms sostinės pedagogai negaus: kažkam duodant, kažkas turi netekti4
Vilniaus taryba šią savaitę atmetė opozicijos siūlymą pedagogams skirti 100 eurų kanceliarinėms priemonėms įsigyti, sostinės meras Valdas Benkunskas tokią iniciatyvą vadina politikavimu. ...
-
Lietuvos paštas kviečia sukurti aštuonis pašto ženklus
Lietuvos paštas kviečia menininkus ir mėgstančius kurti dalyvauti kūrybiniame pašto ženklų konkurse, siūlyti savo idėjas aštuoniems kitąmet pasirodysiantiems pašto ženklams. ...
-
Pakaunėje – šaulių pratybos: nuo masinių muštynių iki vaikų sanatorijos evakuacijos7
Pakaunėje vyksta šaulių pratybos „Kauno rajono Tauras 2023“. Pratybų metu tikrinamas ekstremaliųjų situacijų plano efektyvumas bei kaip įvairios specialiosios tarnybos gali derinti savo veiksmus. ...