Parlamentarai nesutiko Vyriausybei suteikti daugiau galių sprendžiant dėl kitų šalių vėliavų kėlimo

Parlamentarai praėjusią savaitę grąžino Vyriausybei tobulinti jos teiktas Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo pataisas.

„Šį projektą galima pavadinti – į pagalbą Ignotui išnešant Ukrainos vėliavą“, – projektą įvertino konservatorius Arvydas Anušauskas.

Jis priminė atvejį, kai kultūros ministru tapus „aušriečiui“ Ignotui Adomavičiui iš Kultūros ministerijos salės buvo pašalinta Ukrainos vėliava.

„Ar tai reiškia, kad priėmus šį sprendimą štai ši, už jūsų nugaros kabanti, Ukrainos vėliava turės būti nukabinta ir štai šios Ukrainos vėliavėlės, kurios yra ant mūsų stalo ir taip pat Lenkijos vėliavos ant mano kolegų stalo turės būti nuimtos?“ – klausė konservatorė Daiva Ulbinaitė.

Rusijai 2022 metų vasarį pradėjus plataus masto karą Ukrainoje, siekiant išreikšti solidarumą, greta Lietuvos valstybinės vėliavos iškeltos Ukrainos vėliavos. Ji yra ir Seimo posėdžių salėje.

„Ukrainos vėliava ir čia, salėje, yra neatsitiktinai, ir prie mūsų ji stovi neatsitiktinai, tai yra agresijos aukų moralinis palaikymas. Sakyčiau, kad numatomas reglamentavimas, kas turi būti iškelta ar pastatyta įstaigų viduje tik oficialių vizitų atvejais, išduoda, kad jis yra nukreiptas būtent tam. Ukraina ne tik ginasi, bet gina ir Lietuvą, ir Europą nuo orkų ordos. Jokio naujo Lietuvos vėliavos iškėlimo ir naudojimo reglamentavimo čia nėra numatyta“, – kalbėjo A. Anušauskas.

Anot jo, nepagrįstai norima apriboti Seimo įgaliojimus dėl vėliavų kėlimo.

Teiktame projekte siūlyta nustatyti, jog užsienio valstybių vėliavos turėtų būti keliamos prie, virš ar ant valstybės ar savivaldybių institucijų, įstaigų pastatų ar kitaip naudojamos vadovaujantis Vyriausybės nustatyta tvarka.

Rengdama šią tvarką Vyriausybė privalėtų atsižvelgti į Lietuvos užsienio politikos ir nacionalinio saugumo interesus bei diplomatinius santykius.

Dabar galiojančiame įstatyme numatyta, kad užsienio valstybės vėliavą galima iškelti tose institucijose ir tuo metu, kai jose lankosi oficialūs svečiai, specialiųjų misijų atstovai, taip pat atmintinų dienų ar oficialių tarptautinių renginių proga, pagal diplomatinio protokolo reikalavimus.

Vyriausybė taip pat siūlė paprasčiau reglamentuoti ir Europos Sąjungos bei NATO vėliavų iškėlimo tvarką. Anot projekto, jos galėtų būti nuolat iškeliamos prie valstybės, savivaldybių institucijų kartu su Lietuvos valstybės vėliava.

Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą Europos Sąjungos ir Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos vėliavos negali būti nuolat iškeltos prie, virš ar ant valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų pastatų, nors Lietuva jau 22 metus yra ES bei NATO narė ir daugelis valstybės institucijų kartu su Lietuvos valstybės vėliava naudoja ES vėliavą.

Projektą praėjusią savaitę Seime pristačiusi vidaus reikalų viceministrė Alicija Ščerbaitė atkreipė dėmesį, kad Vyriausybė taip pat nustatytų ne tik užsienio, bet ir viešųjų juridinių asmenų vėliavų kėlimo tvarką, minint su jų veikla susijusias progas, nustatytas Atmintinų dienų įstatyme.

Liberalė Edita Rudelienė kėlė klausimą, ar pagal pateiktą siūlymą prie savivaldybių ir Seime, kai ten nesilankys oficialios delegacijos, nebus galima iškelti Ukrainos vėliavos.

Ji taip pat suabejojo, kad tautinių mažumų gyvenamose vietovėse – Šalčininkuose, Vilniaus rajone – nebegalės būti keliamos Lenkijos vėliavos.

„Suprantu, kad projektas nukreiptas į Vilniaus, Šalčininkų rajono žmones, kurie Lenkijos, mūsų kaimynės, valstybinių švenčių proga labai dažnai kelia mūsų kaimynės, draugiškos kaimynės, partnerės valstybinę vėliavą. Kuo Vyriausybei nusikalto Lenkija, kad iš mūsų bendruomenių siekiama eliminuoti Lenkijos valstybinę vėliavą ir už jos iškėlimą bausti?“ – jai antrino frakcijos kolega Vitalijus Gailius.

„Aš pati esu iš tautinių mažumų krašto, iš Šalčininkų, ir niekada neturiu kokių nors pastabų, kai keliama Lenkijos vėliava“, – į klausimą atsakė viceministrė.

Liberalą Simoną Kairį nustebino, kad projektu norima reguliuoti ne tik užsienio valstybių, bet ir kitų oficialių vėliavų reguliavimą.

„Pavyzdžiui, visa Žemaitija yra pilna Žemaitijos vėliavų, ir prie oficialių institucijų yra tų vėliavų. Kaip čia jūs dabar reglamentuosite?“ – klausė jis.

BNS rašė, kad peržiūrėti užsienio vėliavų kėlimo reglamentavimą imtasi po to, kai Seimo narys Ignas Vėgėlė pernai su trimis pareiškimais kreipėsi į policiją, kad ant Vilniuje esančio Taikomosios dailės ir dizaino muziejaus, Migracijos departamento ir Palangoje įsikūrusio Palangos gintaro muziejaus pastatų su Lietuvos trispalve nuolat ir lygiaverčiai iškelta užsienio valstybės vėliava.

Seimo nario teigimu, tai pažeidžia įstatymą ir turėtų užtraukti administracinę atsakomybę.

Tačiau Vilniaus ir Palangos policija nutraukė pradėtas administracines teisenas, nustačiusi, kad nėra administracinio nusižengimo požymių.