Seimo pirmininkas pranešė, kad netikėtai mirusio parlamentaro J. Šuklino laidotuvės vyks sekmadienį. Jas organizuoti bus sudaryta valstybinė komisija. J. Šuklino bendražygiai tiek politikoje, tiek sporte gerų žodžių negaili.
Nuo paauglystės J. Šukliną pažinojęs baidarių ir kanojų irklavimo federacijos prezidentas Aurimas Lankas papasakojo, koks jis buvo.
– Kada susipažinote ir kaip tai įvyko?
– To paties susipažinimo fakto turbūt negalėčiau pasakyti, bet tai buvo gal kokių 15 ar 16 metų, kai bendrose varžybose susitikdavome ne kaip priešininkai, bet labiau kaip draugai, nes mano baidarės, o jo kanojos. Ir jis, ir aš, buvome pakankamai geri sportininkai jaunių tarpe, tai susitikdavome, pakalbėdavome. Į pasaulio jaunių čempionatą 2003 metais pirmą kartą irgi kartu išvažiavome, kur Eugenijus turbūt iškovojo savo patį pirmąjį tokį aukštą apdovanojimą – pasaulio jaunių čempiono titulą. Paskui turėjome ir bendrų klausimų, politinių pasikalbėjimų apie tai, kaip kuri savivaldybė sprendžia tam tikrus svarbius klausimus.
Paskui, pernai man tapus federacijos prezidentu, o jam 2024 metais Seimo nariu, irgi buvo daug visokių bendrų minčių arba bendrų svajonių. Jis nenutolo nuo federacijos, vis klausinėdavo, kaip sekasi jauniesiems sportininkams, kaip pačiai federacijai sekasi, įvairius sporto klausimus aptardavome. Kadangi jis buvo susijęs ir kaip Seimo narys, tai tikrai dažnai pasikalbėdavome, pasirašinėdavome, tad tas ryšys nebuvo nutrūkęs.
– Sunku kalbėti būtuoju laiku, bet koks buvo Jevgenijus kaip žmogus? Kokios savybės išsiskyrė?
– Kaip žmogus, tai turbūt tik gera galėčiau pasakyti. Jis visada buvo tikslo siekiantis, visada empatiškas kitam, visada norėdavo padėti savo išmone, savo patyrimu. Jis tikrai niekada neatsisakydavo ir visada būdavo su šypsena. Turbūt niekada nesu jo matęs pikto. Jis visada kitiems norėdavo gero, o tas tikslo siekimas ne tik ant vandens, bet ir gyvenime, turbūt jį ir padarė tokį žinomą ir visų mūsų mylimą.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
(be temos)