- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šešios 2022-ųjų mokslo premijos skirtos septyniems tyrėjams.
Kaip antradienį pranešė Lietuvos mokslų akademija, humanitarinių mokslų srityje premiją pelnė Rita Šerpytytė už darbų ciklą „Vakarų nihilizmas tarp diagnozės ir teorijos“.
„Buvo kreipiamas dėmesys ne tik kiek pats mokslininkas yra individualiai nuveikęs, bet ar yra savo darbais sukūręs mokyklą, ar turi pasekėjų savo tyrimuose“, – BNS sakė premijas skyrusios komisijos humanitarinių ir socialinių mokslų sekcijos pirmininkė Dalia Klajumienė.
Socialinių mokslų srityje įvertinta Danutė Gailienė už darbų ciklą „Istorinių traumų ir socialinių transformacijų Lietuvoje psichologiniai padariniai“.
Gamtos mokslų srities laureatais tapo Linas Mažutis už darbų ciklą „Mikroskysčių technologijos pavienių ląstelių ir biomolekulių tyrimuose“ bei Konstantinas Pileckas už darbų ciklą „Skysčių tekėjimo matematinių modelių tyrimas ir taikymai“.
Medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio mokslų srityse skirta viena premija. Ja įvertinti Virginijus Feiza ir Dalia Feizienė už darbų ciklą „Žemės ūkio paskirties dirvožemių tvarus valdymas: mokslinė ir taikomoji plėtra“.
„Šis darbų ciklas yra svarbus įnašas į šiuolaikinį mokslą“, – spaudos konferencijoje kalbėjo gamtos, medicinos ir sveikatos, žemės ūkio ir technologijos mokslų sekcijos primininkas Gintautas Tamulaitis
Technologijos mokslų srityje apdovanotas Saulius Grigalevičius už darbų ciklą „Naujos struktūros elektroaktyvūs dariniai optoelektronikos technologijoms“.
Lietuvos mokslo premija yra lygi 780 bazinių socialinių išmokų dydžių, šiuo metu tai sudaro 38 tūkst. 220 eurų.
Iš viso konkursui buvo pateikti 27 mokslo darbai humanitarinių, socialinių, gamtos, medicinos ir sveikatos mokslų, žemės ūkio, technologijos mokslų srityse.
„Buvo konkurencija didelė (...), 27 darbai, kurie kandidatavo gauti premijas“, – sakė komisijos pirmininkas Zenonas Dabkevičius.
Pasak jo, iš pateiktų mokslinių darbų septyni buvo humanitarinių mokslų srityje, keturi – socialinių, penki – gamtos, taip pat penki – medicinos ir žemės ūkio mokslų srityje. Technologijos mokslų srityje pateikti šeši darbai.
„Išskirtinė konkurencija šiemet buvo technologijos mokslų srityje. Faktiškai visi technologijų premijoms pateikti darbai fokusuojasi į realius taikymus, į praktinius uždavinius“, – pažymėjo komisijos mokslinis sekretorius Gintautas Dzemyda.
Z. Dabkevičiaus teigimu, šiemet naujovė buvo tai, jog teikiant premijas į skirtingas kategorijas išdėstyti socialiniai ir humanitariniai mokslai.
Lietuvos mokslo premijos skiriamos kasmet už Lietuvai reikšmingus fundamentinius ir taikomuosius mokslinių tyrimų ir eksperimentinės (socialinės, kultūrinės) plėtros darbus, siekiant sudaryti sąlygas plėtoti mokslą ir skatinti produktyviai dirbančius mokslininkus.
Premijai gali būti siūlomi ne anksčiau nei per pastaruosius 15 metų atlikti darbai, kuriuose išnagrinėta aktuali mokslo problema, kurių tyrimų rezultatai įnešė svarų indėlį į mokslą, iš esmės paskatino tolesnę mokslo krypties raidą. Taip pat tie darbai, kurie labai prisidėjo prie šalies konkurencingumo didinimo kuriant, diegiant naujausias technologijas.
Darbai turi būti paskelbti Lietuvos ar užsienio spaudoje ne vėliau nei likus metams iki paraiškos premijai teikimo, tai gali būti ir užsienyje atlikti ir paskelbti darbai, svarbūs Lietuvos istorijai, kultūrai ir ūkiui.
Kasmet skiriamos ne daugiau kaip septynios Lietuvos mokslo premijos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VST vadas žada keisti pareigūnų požiūrį į pažeidėjus: negali spardyti surakinto antrankiais2
Viešojo saugumo tarnybai (VST) pradėjęs vadovauti buvęs ilgametis Lietuvos policijos antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vadas Viktoras Grabauskas pabrėžia, kad padidėjus hibridinių grėsmių tikimybei, būtina stiprinti vi...
-
Žiniasklaida: mirė profesorė Dambrauskienė
Pirmadienį, eidama 85-uosius metus, mirė žymi Lietuvos darbo teisės specialistė, viena iš Darbo kodekso rengėjų, profesorė Genovaitė Dambrauskienė. ...
-
Nuo rugsėjo dėl netinkamo įtraukiojo ugdymo nesikreipė nei tėvai, nei NVO: nesulaukta skundų2
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia, kad po to, kai rugsėjį startavo visuotinis įtraukusis ugdymas, nebuvo sulaukta nė vieno skundo dėl specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų nepriėmimo į mokyklas. ...
-
Pasienyje su Baltarusija neteisėtų migrantų nefiksuota
Lietuvos pasienyje su Baltarusija praėjusią parą nebuvo apgręžtas nė vienas neteisėtas migrantas, trečiadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
Gruodžio 25-oji Lietuvoje ir pasaulyje
Gruodžio 25-oji, trečiadienis, 52 savaitė. ...
-
Gintaras Grušas: viltis padės išgyventi bet kokias negandas2
Šalies tikinčiuosius ir ne tik juos su svarbiausia metų švente sveikina arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Jis linki nepamiršti vilties, kuri padės išgyventi bet kokias negandas. ...
-
Baltos Kūčios aplankė dalį Lietuvos: šie regionai gali džiaugtis labiausiai2
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba skelbia, kad Kūčių rytą rytiniuose šalies pakraščiuose buvo susidariusi sniego danga. ...
-
Kęstutis Kėvalas: visi esame sesės ir broliai12
Kiekvienais metais Caritas valgykla pakviečia sunkiai gyvenančius kauniečius Kūčių pusryčiams. ...
-
Kauno meras atlygino beveik 16 tūkst. eurų žalą už sunaikintas Kačiūniškės dvaro vertybes39
Kauno meras Visvaldas Matijošaitis atlygino 15 tūkst. 886 eurų žalą, kurią jam priteisė teismas Kačiūniškės dvaro byloje. ...
-
Tikisi, kad per šventes pasienyje bus ramu: pareigūnai pasiruošę bet kokiam scenarijui1
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas teigia, kad švenčių dienomis sieną norinčių kirsti migrantų srautai neturėtų išaugti. Visgi, pasak jo, pareigūnai ir toliau dirba sustiprintu režimu ir yra pasirengę ...