Miškų reforma: valdininkai pasiklydo tarp trijų pušelių

Dar vienas melas

Tiek K.Navickas, tiek N.Kupstaitis teigia, kad dar viena iš priežasčių, skatinančių miškų reformą, yra noras pakelti darbuotojų atlyginimus.

"Latvijos valstybinių miškų įmonės specialistų vidutinis darbo užmokestis maždaug du kartus didesnis nei Lietuvos miškų urėdijų specialistų", – N.Kupstaitis kartoja tai, ką ne kartą yra sakęs ir aplinkos ministras. Girdi, Latvijoje miškininkai uždirba net 1 900 eurų, o Lietuvoje atlyginimas – vos 900 eurų.

O tiesa tokia, kad, Generalinės miškų urėdijos duomenimis, praėjusiais metais miškų sistemoje dirbančiųjų vidutinis atlyginimas buvo 933 eurai, specialistų – 793 eurai, darbininkų – 649 eurai. O štai vidutinis girininkijos specialisto atlyginimas Latvijoje yra 872 eurai, Lietuvoje – 950 eurų.

Aplinkos ministerija, pateikdama Latvijos valstybinių miškų valdymą kaip pavyzdį – ten įsteigta viena įmonė, kokią norima sukurti ir Lietuvoje, pamiršta, kad pas kaimynus medienos ruoša atskirta nuo miškininkystės ir perduota į privačias rankas. Kita vertus, valstybiniams miškams valdyti iš Latvijos biudžeto kasmet skiriama apie 95 mln. eurų.

Viena įmonė – tai tipinis nomenklatūrinio valdymo modelis. Dėl nesugebėjimo suvaldyti visų procesų bus atsisakoma daugelio dabar miškų urėdijoms būdingų funkcijų. Palaipsniui mažės grąža valstybei.

Nuostolis – 20 milijonų eurų

Buvęs ilgametis Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos vadovas dr. Albinas Tebėra teigia, kad reikėtų orientuotis į tris pagrindinius miškininkystės tikslus – miško išteklių vertės didinimą ateičiai, grąžos valstybei didinimą ir racionalų miškų naudojimą.

"Pagal miškų našumą pasaulyje įsitvirtinome 14-oje, o Europoje – 10 vietoje. Lietuvoje kasmet kertama mažiau kaip 1,5 proc.  medienos išteklių. Švedijoje, Suomijoje miškų kirtimai perkopia 2–2,5 proc., Latvijoje ir Estijoje – artėja iki 2 proc. Lenkai ir vokiečiai miškus naudoja panašiai kaip mes", – sakė A.Tebėra.

Pasak mokslininko, šiuo metu miškų urėdijų bendrosios metinės pajamos – 158 mln. eurų, visos jos praėjusiais metais dirbo pelningai. Pagal 2015 m. duomenis, Lietuvoje iš 1 ha buvo gauta 110,9 euro pelno. Šalyse, kuriose valstybinius miškus valdo viena valstybinė įmonė ar akcinė bendrovė, šis rodiklis 25–30 proc. mažesnis: Latvijoje – 84,6 euro, Estijoje – 80,6 euro, Švedijoje – 87,1 euro.

"Viena įmonė – tai tipinis nomenklatūrinio valdymo modelis. Dėl nesugebėjimo suvaldyti visų procesų bus atsisakoma daugelio dabar miškų urėdijoms būdingų funkcijų. Palaipsniui mažės grąža valstybei", – įspėja miškų urėdas B.Banys.

"Miško ūkio valdymo centralizavimas ir monopolistinės įmonės įkūrimas neišvengiamai sukeltų neigiamų socialinių, ekonominių ir aplinkosauginių padarinių", – neabejoja A.Tebėra.

Mokslininko skaičiavimais, patvirtinus tokį valstybinių miškų valdymo modelį, kokį siūlo Aplinkos ministerija, valstybė kasmet neteks ne mažiau kaip 20 mln. eurų pajamų.



NAUJAUSI KOMENTARAI

miskinis

miskinis portretas
Visiskai pritariu gerbiamam A. Teberai, kad viena centrine imone kaip tik labiau primins sovietini modeli nei dabar esancios uredijos. Tarpukario Lietuvos laikais miskus tvarke butent uredijos ir jokia cia sovietine atmaina kaip kai kurie valdziukai mano.

cipolinas

cipolinas portretas
stiprybes ministrui ir visiem reformos salininkam. sutvarkykit ta vagiu lizda.

Janina

Janina portretas
Ponuliai auksaburniai, paateikite skaičius, kiek nuo 2016m. sausio 1d. atleidote miškininkų įv. specialybių. Nevyniokit į vatą realybės.
VISI KOMENTARAI 7
  • Skelbimai
  • Pranešk
    naujieną
  • Portalo
    svečias
  • Klausk
    specialisto
  • Diskusijos
  • Orai
  • TV
    programa
  • Pažintys
  • Žaidimai
  • Horoskopai
  • Naujienlaiskis
  • RSS
  • Facebook
  • Twitter

Galerijos

Daugiau straipsnių