„Buvo pasiektas principinis sutarimas su Europos investiciniu banku, (...) kad jis dalyvaus Rūdninkų miestelio statybų projekte viešojo ir privataus sektorių partnerystės būdu“, – trečiadienį LRT radijui sakė R. Šadžius.

R. Šadžiaus teigimu, EIB finansuos didelę dalį maždaug 1,5 mlrd. eurų vertės projekto.

„Paprastais žodžiais paaiškinus, tai būtų lizingas. Mes lizingu pasistatytume šitą karinį miestelį. EIB – aš nenoriu, kad mes žiūrėtume į jį kaip į paprastą piniginę, iš kurios bėdos atveju būtų galima pasiimti pinigų. Tikrai ne. Pinigų jis užtikrins, ne šimtaprocentinį finansavimą, kaip PPP (Public Private Partnership – BNS) projektuose būna – reikia pritraukti ir privačius kreditinius išteklius, bet jis didelę dalį pasiryžęs finansuoti pats“, – aiškino ministras.

Jis taip pat pabrėžė, kad EIB konsultuos Lietuvą įgyvendinant tokį didelio masto projektą.

„Antras dalykas – jis aktyviai dalyvaus konstruojant viešojo ir privataus sektorių partnerystės visą schemą sukuriant juridinius asmenis, kurių reikės, teikiant konsultacijas ir patarimus. Beje, konsultacijos ir patarimai EIB jų finansuojamiems projektams yra nemokami, skirtingai nuo tos teisinės pagalbos, kurią už didelius viešuosius pinigus tektų pirkti priešingu atveju“, – sakė R. Šadžius.

„EIB, be to, savo finansuojamiems projektams užtikrina tą vadinimą kokybės antspaudą, kuris leidžia pigiau pritraukti kreditinius išteklius ir iš privataus sektoriaus. Nepamirštant, kad paties EIB dėl jo labai aukšto, paties aukščiausio kredito reitingo resursai skolinantis iš jo yra pigesni negu mes galėtume pasiskolinti finansų rinkose“, – pridūrė ministras.

E. Šadžius, be to, teigė, kad pirmiausia Lietuva turi ne skolintis, bet užtikrinti šios brigados poreikius Lietuvoje.

„Tokio masto projekto Lietuva dar nėra vykdžiusi iki šiol turint omenyje, kad jį įgyvendinti reikia labai greitai. Ir klausimas ne apie tai, iš kur pasisemti pinigų, nes pasiskolinti daug pinigų ir iššvaistyti didelio proto nereikia, bet saugumo tai nepadidins, o gal net ir sumažins. (...) Manau, kad Vyriausybės pats pirmas uždavinys turi būti įgyvendinti tam tikrus darbus, ne prisiskolinti, o įgyvendinti konkrečius projektus, kurie reikalingi ir Vokietijos brigadai pasikviesti į Lietuvą ir, be abejo, steigiant lietuvišką diviziją“, – LRT kalbėjo ministras.

Premjeras Gintautas Paluckas antradienį sakė, kad EIB Lietuvai galėtų paskolinti 2–3 mlrd. eurų visiems infrastruktūros, įskaitant ir karinės, projektams. Pasak jo, EIB paskolos leistų Lietuvai skirti daugiau biudžeto ar iš kitų šaltinių pasiskolintų lėšų ginkluotės įsigijimui.

Jis taip pat sakė, kad „didinti investicijas Lietuvoje pasiryžęs“ ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas, o pirminės derybos vyksta ir su kitomis tarptautinėmis finansų institucijomis.

EIB jau sulaukė Lietuvos prašymo finansuoti nuolatinės Vokietijos karinės bazės Rūdninkuose,  statybas. Apie tai Vokietijos dienraščiui „Süddeutsche Zeitung“ pranešė banko prezidentė Nadia Calvino (Nadija Kalvino).

Berlynas iki 2027 metų pabaigos Lietuvoje planuoja dislokuoti brigadą su maždaug 5 tūkst. karių. Didžioji dalis – 80 proc. – Bundesvero karių tarnaus Rūdninkuose Šalčininkų rajone, likusi dalis – Rukloje Jonavos rajone.

Viso Rūdninkų karinio miestelio projekto įgyvendinimas kainuos 1,5 mlrd. eurų bei daugiau nei 3 mlrd. per visą 12 metų laikotarpį, kai vyks palaikymo etapas.

Nuo 1994 metų EIB Lietuvos aplinkosaugos, infrastruktūros projektams, inovacijoms ir verslui finansuoti suteikė 5,37 mlrd. eurų  paskolų.