Ministras apie ruošiamą atsaką į EP rezoliuciją dėl LRT: tai tam tikros padarytos žalos pasekmė

„Aš tai vertinu kaip politinį procesą ir tam tikros žalos, kuri buvo padaryta taip pat ir klaidingais teiginiais, kurie buvo įdėti į prieš tai buvusią rezoliuciją, pasekmę“, – LRT laidai „Dienos tema“ ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas.

„Mes tam tikrus klausimus turime spręstis namuose ir tikrai nemanyti, kad koks gali būti arbitražas išorėje, o ypač EP. Aš būčiau linkęs visus klausimus išsispręsti ir neužbėgti su juodais scenarijais labai toli, kalbant apie demokratijos kolapsą Lietuvoje, apie spaudos laisvės suvaržymus ir panašius dalykus. Viso to nėra, atsvaros Lietuvoje veikia, dėl to mes turėtume ir kitiems skleisti subalansuotą vaizdą ir žinutę“, – kalbėjo jis.

Kaip rašė BNS, EP sausio pabaigoje priėmus rezoliuciją „dėl bandymo perimti Lietuvos visuomeninį transliuotoją ir grėsmės demokratijai Lietuvoje“, Seime registruotas atsakomasis dokumentas dėl nepriimtino EP kišimosi į vidaus reikalus.

Rezoliuciją Seimui teikia „valstiečių“ ir „aušriečių“ frakcijų nariai, Mišriai Seimo narių grupei priklausantis Vytautas Sinica.

Jie reiškia susirūpinimą, kad EP rezoliucija gali sudaryti nepagrįstą įspūdį apie sistemines grėsmes demokratijai Lietuvoje ir taip sumenkinti šalies reputaciją.

Lietuvos politikai ragina EP susilaikyti nuo kišimosi į teisėkūros ir politinius procesus, priklausančius Seimo kompetencijai.

Pasak rezoliucijos autorių, „Lietuva, išgyvenusi 50 sovietinės okupacijos metų, jautriai reaguoja į viršanacionalinių politinių darinių kišimąsi į jos vidaus reikalus“.

Debatai EP ir rezoliucija inicijuoti, kai praėjusių metų pabaigoje valdantieji Lietuvoje skubos tvarka bandė priimti LRT įstatymo pataisas, lengvinančias nacionalinio transliuotojo generalinio direktoriaus atleidimą iš pareigų.

Tai pavyko sustabdyti tik Seimo Kultūros komiteto pirmininkui Kęstučiui Vilkauskui patekus į ligoninę.

Šiuo metu Seime dirba LRT valdyseną peržiūrinti darbo grupė.

Dėl grėsmės žodžio laisvei gruodį prie Seimo surengtos kelios protesto akcijos, kuriose dalyvavo daugiau kaip po 10 tūkst. žmonių.

Seimas taip pat trejiems metams įšaldė LRT biudžetą, o vėliau transliuotojui numatė skirti mažesnę gyventojų pajamų mokesčio ir akcizų dalį nei dabar.