Lenkijos valstybės apdovanojimai – S. Eidrigevičiui, M. Kvietkauskui, R. Petrauskui

  • Teksto dydis:

Vilniuje valstybiniai Lenkijos apdovanojimai penktadienį įteikti beveik 40 asmenų, tarp jų – menininkui Stasiui Eidrigevičiui, literatūrologui kultūros ministrui Mindaugui Kvietkauskui, istorikui Rimvydui Petrauskui.

Gegužės 3-iosios Konstitucijos dienos proga Vilniuje apdovanojimus už lenkų ir lietuvių bendradarbiavimo plėtojimą nusipelniusiems asmenims įteikė ambasadorė Lietuvoje Urszula Doroszewska (Uršula Doroševska).

Apdovanojimai įteikti S. Eidrigevičiui, diplomatui Dainiui Junevičiui, Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanui R. Petrauskui, menotyrininkams Kęstučiui Kuizinui, Helmutui Šabasevičiui, Lietuvos nacionalinės filharmonijos vadovei Rūtai Prusevičienei, buvusiam kultūros ministrui Jonui Jučui, dabartiniam – M. Kvietkauskui, poetui, buvusiam švietimo ministrui poetui Kornelijui Plateliui, rašytojui Herkui Kunčiui, žurnalistams Virginijui Savukynui, Donatui Pusliui ir kitiems.

U. Doroszewska sveikindama apdovanotuosius pažymėjo, kad prieš 228 metus lenkai ir lietuviai dėjo milžiniškas pastangas valstybei modernizuoti.

„1791 m. gegužės 3-iąją Varšuvoje Lenkijos ir Lietuvos Seimas priėmė Konstituciją. Tai buvo pirmasis Europoje ir antrasis pasaulyje pagrindinis įstatymas, reguliuojantis valstybės santvarką. Tai buvo aukščiausioji Žečpospolitos teisė –  anuomet taip buvo vadinama Lenkijos Karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valstybė, kur gyveno daugybė tautų. Konstitucija iš karto buvo išversta į lietuvių kalbą“, – teigė ambasadorė.

Anot jos, Lenkija ir Lietuva išlaiko strateginę partnerystę bei tikisi, kad Lietuvos lenkų bendruomenei svarbūs klausimai bus išspręsti.

„Šie klausimai turi būti išspręsti, kad daugiau niekada negalėtų tarnauti mūsų priešams nuodijant Lenkijos ir Lietuvos santykius” – pabrėžė ji.

Abiejų tautų respublikos (ATR) Konstitucija priimta 1791 metų gegužės 3 dieną – tarp pirmojo ir antrojo valstybės padalijimų. Paskutinysis ATR karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis šiuo dokumentu siekė reformuoti ant išnykimo ribos atsidūrusios valstybės politiką bei išsaugoti nepriklausomybę.



NAUJAUSI KOMENTARAI

sd

sd portretas
tai gal ir Seinus sugražins?
VISI KOMENTARAI 1

Galerijos

Daugiau straipsnių