- Vidmantas Matutis
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2025–2026 m. Europos Tarybai pirmininkausianti Lenkija vienu iš siekių įvardino išvalyti Baltijos jūrą nuo II pasaulinio karo cheminių ginklų.
Lenkų ir lietuvių jūrinės ambicijos
Jei Lenkijai tai pavyktų padaryti, jos išsikeltas pirmininkavimo ES Tarybai siekis būtų vienas ryškiausių ir labiausiai pastebimų tiek Baltijos jūros regione, tiek visos ES mastu.
Iki šiol nė viena šalis nekėlė kokių nors tiesioginių siekių, susietų su gyvenimo aplinkos gerinimu.
Lenkija įrodinėja, kad jos ambicijos būti viena stipriausių Europos jūrinių valstybių turi pagrindo. Baltijos jūros regione ji lyginasi su Danija, Švedija ir Vokietija.
Galima prisiminti, kad 2013 m. Europos Tarybai pirmininkavusi Lietuva turėjo valdišką siekį – „Telktis patikimai, augančiai ir atvirai Europai“. Akcentuotas Europos ekonominis augimas, naujų darbo vietų kūrimas, saugios aplinkos kūrimas, atvirumas partneriams.
Per Lietuvos pirmininkavimo laikotarpį neįsiminė nė vienas konkretus darbas. Ataskaitose minimi tik Lietuvos atstovų organizuoti posėdžiai, diskusijos, ministrų ir viceministrų apsilankymai Briuselyje.
Dar vienas, matyt, ne ką prasmingesnis Lietuvos pirmininkavimas Briuselyje numatytas 2027 m. pirmąjį pusmetį.
Ko nors reikšmingesnio iš Lietuvos tikėtis ir negalima, ypač jūrinėje srityje. Lietuvos jūrinės ambicijos, noras būti jūrine valstybe yra gerokai apribotas dėl to, kad jos sostinė yra vienas tolimiausių Lietuvos miestų nuo Baltijos jūros. Istorine klaida žinomi Lietuvos istorikai įvardina ir tai, kad mūsų šalies sostine yra Vilnius, o ne Kaunas.
Prisimenama, kad Kaunas buvo tarpukariu susikūrusios nepriklausomos Lietuvos sostinė, o dabar yra vienas didžiausių tautinio identiteto miestų. Vilnius liko nomenklatūriniu miestu. Tokį jį padarė ir Lietuvos komunistų partijos veikėjo Antano Sniečkaus pozicija, kai jis nusprendė, kad Lietuvos SSR sostine turi būti Vilnius, nors ir tarp komunistų buvo veikėjų, kurie sakė, kad geriausia sostinę palikti Kaune.
Realybė: cheminis ginklas ir šaudmenys po vandeniu. / Organizatorių nuotr.
Politikų ir mokslo pajėgos
Lenkijos noras būti ryškia Europos vidurio jūrine valstybe iškelia ir naujas viltis Baltijos jūrai.
Kaip tos viltys būtų įgyvendintos, Varšuvoje diskutuota surengtoje konferencijoje „Baltijos jūroje išmestas cheminis ginklas ir amunicija: didėjanti grėsmė saugumui, ekonomikai, aplinkai ir sveikatai“.
Renginį organizavo Tarptautinis cheminės saugos centras Varšuvoje, Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos institutas Sopote, Baltijos jūros valstybių tarybos sekretoriatas, Lenkijos karinio jūrų laivyno akademija. Į susitikimą atvyko kviesti Lenkijos parlamento, vyriausybės, nevyriausybinių organizacijų, žiniasklaidos atstovai.
Susitikime Lenkija pateikė vadinamą MUNIMAP („Munitions in the Baltic Sea Mapping Project“) programą. Ji jungia įvairių sričių ekspertus iš visų Baltijos šalių, išskyrus Rusiją. Ši programa finansuojama Baltijos jūros regiono fondo „Interreg“. Ja siekiama sukurti ir įgyvendinti sprendimus dėl povandeninės amunicijos aptikimo, rizikos vertinimo ir saugaus neutralizavimo Baltijos jūroje.
„II pasaulinio karo amunicija Baltijos jūroje yra rimta problema visoms regiono šalims. Aktualiausia yra parengti šaudmenų monitoringo strategiją ir numatyti cheminio ginklo iškėlimo bei Baltijos jūros schemas“, – sakė Lenkijos mokslų akademijos Okeanologijos instituto profesorius Jacekas Beldowskis.
Iniciatyva turi ir savanaudiškumo
Konferencijoje Lenkijoje iškelta problema, kad cheminio ginklo buvimas Baltijos jūroje ateityje gali kelti problemų įgyvendinant ambicingus vėjo jėgainių parkų statybos jūroje planus.
Ko nors reikšmingesnio iš Lietuvos tikėtis jūrinėje srityje ir negalima, nes jos jūrinės ambicijos yra gerokai apribotos.
Lietuva šioje srityje tarsi „nusiplautų rankas“, nes tose vietose, kur ji planuoja statyti du vėjo jėgainių parkus ties jūros siena su Latvija, jokių cheminio ginklo pėdsakų atliekant tyrimus nebuvo aptikta.
Tai nereiškia, kad jei teritorijoje nėra cheminio ginklo pėdsakų, galima būti ramiems. Baltijos jūra suskirstyta į atskirų šalių teritorinius iki 12 jūrmylių vandenis ir išskirtines ekonomines zonas.
Tarp ES šalių Lietuvos baseinas Baltijos jūroje yra pats mažiausias – kranto ilgis 90,66 km, ekonominės zonos ir teritorinių vandenų plotas apie 6 440 kvadratinius km. Lietuvos teritoriniai vandenys yra daugiau nei 10 kartų mažesni nei pats Lietuvos sausumos plotas.
Didžiausią Baltijos jūros kranto linijos dalį turi Švedija (7,6 km), Danija (7,3 tūkst. km), Suomija (4 606 km), Estija (3 794 km), Vokietija (2 tūkst. km). Lenkijos jūros pakrantės ilgis 843 kilometrai. Už ją Baltijos jūroje tarp ES šalių mažesnę pakrantę turi tik Latvija (496 kilometrai) ir Lietuva. Nepaisant to, tai netrukdo Lenkijai kelti didelės reikšmės ir masto Baltijos jūros išvalymo nuo cheminio ginklo planus.
Keliami planai, kuriems ES iš esmės jau pritaria nuo 2021 m., kai jos parlamente buvo priimta rezoliucija dėl cheminio ginklo šalinimo iš Baltijos jūros.
Keldama pirmininkavimo Europos Tarybai siekį išvalyti Baltijos jūrą nuo cheminio ginklo, Lenkija kartu pristato ir savo trijų miestų Gdansko, Sopoto ir Gdynės jungtį. Numatyta, kad jie taptų cheminių ginklų valymo Baltijos jūroje tarptautinės informacijos, teisinio ir technologinio bendradarbiavimo centrais. Taip Europai plačiau siekiama pristatyti Baltijos pajūrio Lenkijos Gdansko įlankos perlą iš trijų pajūrio miestų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas rudenį svarstys, ar įteisinti mokyklose anonimines apklausas dėl smurto ir patyčių
Seimas imasi svarstyti Laisvės frakcijos nario Kasparo Adomaičio pateiktas Švietimo įstatymo pataisas, kuriomis siūloma mokyklose įteisinti anonimines apklausas dėl smurto ir patyčių. Jos būtų vykdomos Švietimo, mokslo ir sporto ministr...
-
KT: advokatų išlaidų atlyginimo tvarka administracinėse bylose nepažeidžia Konstitucijos
Konstitucinis teismas (KT) ketvirtadienį konstatavo, kad Administracinių nusižengimų kodekso nuostatos, susijusios su išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimu, neprieštarauja Konstitucijai. ...
-
Pavojai Baltijos jūroje: patarė, kaip apsisaugoti
Socialiniame tinkle „Facebook“ „BĮ Klaipėdos paplūdimiai“ įspėjo, kad šiltėjant orams daug kas nori atsivėsinti vandens telkiniuose. Bet su maudynėmis atsiranda ir pavojų, todėl patarė, kaip jų išvengti. ...
-
Baudžiamąja byla bandytas užčiaupti visuomenininkas laukia I. Trinkūnaitės atsiprašymo1
Teismo procesas dėl „Foxpay“ savininkės Ievos Trinkūnaitės galimo bandymo 2023 m. rudenį nuslėpti informaciją apie neskaidrią valdomų bendrovių veiklą tęsiasi. Nors Vilniaus miesto apylinkės teismas ieškojo galimybės sutaikyti ...
-
Po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo, lietuviško paso neteko vienas asmuo1
Daliai politikų nerimaujant, kad po antrąkart nepavykusio referendumo dėl pilietybės išsaugojimo užsienyje gyvenantys lietuviai pradės masiškai atsisakyti Lietuvos pilietybės, Migracijos departamentas nurodo, kad lietuviško paso, ...
-
Daugiausiai turto tarp teisėsaugos vadų deklaruoja turintys VSAT ir STT vadovai3
Daugiausiai turto tarp teisėsaugos institucijų vadovų, kaip ir pernai, deklaruoja turintys Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) vadas Rustamas Liubajevas ir Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) direktorius Linas Pernavas. ...
-
Vilniaus universitete – neeilinis įvykis: išeivių šeima paliko didžiulį palikimą2
Filantropinio Vilniaus universiteto (VU) neliečiamojo kapitalo fondo istorijoje – neeilinis įvykis. Kanados lietuviai gydytojai odontologai Angelė ir Sigitas Kazlauskai jam skyrė 7 mln. Kanados dolerių (apie 4,7 mln. eurų) palikimą. „Viliuos...
-
Susituokę Marius ir Martynas: dalis lietuvių nori sunaikinti mūsų šeimą – nepasiduosime37
Prieš kelias dienas Briuselyje, centrinėje aikštėje įsikūrusioje miesto rotušėje, susituokė Martynas ir Marius. Sutuoktiniai tikina, kad tokią šventę būtų norėję surengti Lietuvoje, apsupti gausaus draugų ir artimųjų ...
-
Laivų regatoje – burlaiviai ir linksmybės
Pirmą kartą istorijoje Klaipėda tapo lenktynių starto uostu birželio 27-ąją prasidėjusioje laivų regatoje „The Tall Ships Races 2024“. Jūrinę kultūrą puoselėjančio renginio metu uostamiestyje iki pat sekmadienio viešės 41 bur...
-
Paviešinti turtingiausi viešai skelbiami asmenys
Turtingiausias tarp viešai skelbiamų 2023 metų turto deklaracijų savininkų – transporto ir logistikos grupės „Finėjas group“ vadovas, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) direktoriaus pavaduotojos Jolantos Kačinskait...