A. Landsbergienė: mokiniai dėl šios pandemijos jau prarado septynis mėnesius mokslo

Moteris prisipažįsta, kad nuotolinis mokymas yra tarsi prakeiksmas, kurį dar labiau apsunkina nevaldomi vaikų nusirašinėjimai.

„Ką mes šiandien jau žinome, kad mokiniai dėl šios pandemijos jau prarado maždaug septynis mėnesius mokslo – žinių, įgūdžių ir visko, ką jie būtų turėję įgyti. Esu girdėjusi begalę istorijų apie tai, kaip Lietuvoje pagerėjo vidurkis. Pavyzdžiui, sako, labai gerai moku matematiką, tai aš su visais kitu kanalu pasidalinu matematikos sprendiniais, o kai būna lietuvių testas, kita klasiokė pasidalina. Vidurkis ir pakilo“.

Ką daryti, kad nebūtų spragų vaikų moksluose ir jie neprarastų jau įgytų žinių? A. Landsbergienė laidos metu negailės patarimų. Vienas iš jų – rutina. Vaikas privalo atsikelti, nusiprausti ir į pamokas, nors jos ir vyksta internetu, eiti ne su pižama ir suvelta galva, o pasiruošęs, tvarkingai apsirengęs. Taip jo nusiteikimas mokslams bus visiškai kitoks. Svarbu laikytis ir įprastos dienos struktūros.

„Visa literatūra teigia, kad yra labai svarbu dienos struktūra. Tai, kad vaikas mokosi namuose, nereiškia, kad jis gali eiti miegoti 11–12 valandą vakaro. Tai, kad vaikas yra namuose, nereiškia, kad po kiekvienos pamokos gali užkandžiauti. Turi būti labai aiškus dienos ritmas ir maksimaliai panašus į vaikui įprastą dienos ritmą“, – sakys A. Landsbergienė.

Mokytojas buvo ir yra prestižinė profesija dėl to, kad mokytojas dirba su valstybės ateitimi.

Dauguma tėvų šiandien pamatė, kokia yra svarbi mokytojo profesija ir ne vienam mokytojui šiandien norėtų užkabinti medalį. Net ir pasikeitus mokymui ir sėdint prie kompiuterio savo darbą mylintys, vaikams atsidavę ir geriausių rezultatų savo laisvo laiko sąskaita jiems linkintys pedagogai toliau sugeba suvaldyti situaciją ir prie ekranų prikaustyti dešimtimis kilometrų vienas nuo kito nutolusių vaikų dėmesį. Todėl A. Landsbergienė prabils ir apie mokytojo profesiją.

„Mokytojas buvo ir yra prestižinė profesija dėl to, kad mokytojas dirba su valstybės ateitimi. Niekas nedirba su valstybės ateitimi, visi dirba su dabartimi: kokie yra mūsų ir užsienio šalių santykiai, kokia yra mūsų ekonomika, o mokytojas dirba su tuo, kokia bus Lietuva po 15–20 metų. Kokias vertybes jis įskiepys, tokios ir atsispindės. Jeigu jis reikalaus sąžiningumo, turėsime sąžiningus žmones visose srityse. Todėl kai kalbame, kad reikia kelti mokytojo prestižą, visų pirma, jis keliasi mūsų mintyse ir mūsų retorikoje“.

Kalbėdama apie nuotolinį mokymą „Bus visko“ laidos metu Austėja pabrėš: vaiko rezultatai nėra tik mokytojo rankose. Norėdami kažko pasiekti, visi turėtų atlikti savo darbą: tėvai padėti mokytojams, mokytojai – teisingai išmokyti, o vaikai – atlikti savo pareigą. Jei bent viena iš šių grandžių neveikia, rezultatų nebus.

Kaip atrodo karantinas Landsbergių namuose ir ką apie nuotolinį mokymą kalba didžiausi pasaulio profesoriai Harvarde? Jau šį antradienio vakarą, 20 val., LNK laidoje „Bus visko“.