- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kuo panašūs žmonės, gimę pirmosios Lietuvos nepriklausomybės laikotarpiu ir po 1990-ųjų? Kuo abi šios kartos skiriasi nuo savo tėvų? Sociologai, istorikai ir filosofai sutinka, kad, nepaisant amžiaus skirtumo, šalies nepriklausomybės metais gimę žmonės turi nemažai bendro: labiau pasitiki savimi, yra liberalesni, palyginti su žmonėmis, augusiais priespaudos metais
Svarbi aplinkos įtaka
Klaipėdos universiteto Socialinių pokyčių studijų centro vyr. mokslo darbuotoja dr. Sigita Kraniauskienė aiškina, kad Vakaruose po Antrojo pasaulinio karo gimę žmonės vadinami kūdikių bumo karta, o Lietuvoje tokios kartos nėra, nes vaikų gimstamumo rodiklius ir kitus visuomenės raidos procesus pakoregavo sovietinės represijos ir ši karta įprastai vadinama pokario karta.
Ji išskiria gimusius 1910–1922 m. laikotarpiu ir vadina juos pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta, o XX a. paskutinįjį dešimtmetį gimę žmonės vadinami atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta.
Pasak S.Kraniauskienės, tarp pirmosios Lietuvos nepriklausomybės ir atgautos Lietuvos nepriklausomybės kartos yra nemažai panašumų, nes abiejų kartų žmonių gyvenimai susiję su politinės situacijos pasikeitimu – jie gimė tuomet, kai buvo atkurta naujoji Lietuva.
"Jų socializacijoje yra panašumų, nes šių kartų atstovai labiau veikiami ne perduodamo šeimos gyvenimo būdo ar tradicijų, bet jų kartos aplinkos: draugų, bendraamžių, brolių, seserų. Taip atsitiko, nes jų tėvai buvo jau kitos santvarkos ir realybės žinovai, tad jų patirtis, esant dabartinei naujajai tvarkai, ne visada buvo aktuali, suprantama ir panaudojama", – aiškina S.Kraniauskienė.
Anot jos, pirmajai kartai labai svarbus informacinis kanalas buvo švietimas, pavyzdžiui, mokyklos. "Ši karta buvo pirmoji, kuri patyrė Lietuvoje įvedamą privalomą vaikų švietimą, nes iki tol, kaip sakė istorikas Saulius Kaubrys, Lietuva buvo Europos švietimo sistemos paraštėse. Taigi mokykla šiems vaikams iš tikrųjų buvo autoritetas ir langas į pasaulį. Atgautos Lietuvos nepriklausomybės karta žinias apie pasaulį gauna jau per daugybę kitų kanalų ir jos yra daug prieštaringesnės nei tos, kurias gaudavo pirmoji karta", – teigia pašnekovė.
Šių kartų atstovai labiau veikiami ne perduodamo šeimos gyvenimo būdo ar tradicijų, bet jų kartos aplinkos: draugų, bendraamžių, brolių, seserų.
Dešimtmečiai, sukūrę Lietuvą
Kauno technologijos universiteto (KTU) muziejaus vadovė dr. Audronė Veilentienė renka ir tyrinėja istorinę medžiagą apie įvairias studentų kartas. Ji pastebi, kad pirmosios Lietuvos nepriklausomybės karta buvo pilietiškai ir visuomeniškai aktyvesnė.
"Tarpukariu užaugusi karta buvo visuomeniškesnė, būrėsi į stiprias organizacijas. Juk vien pirmajame Lietuvos universitete veikė apie 140 studentų korporacijų, kurios ne tik padėdavo naujai įstojusiems studentams, bet ir turėjo nuolatinių tikslų prisidėti prie valstybės kūrimo ir klestėjimo", – sako dr. A.Veilentienė.
Ji pateikia pavyzdį apie 1932 m. įsteigtą technikų ateitininkų korporaciją "Grandis", kuriai vadovavo vos 24-erių Adolfas Domaševičius-Damušis, stengęsis pakelti Lietuvos ekonomiką.
"Prioritetinis jo uždavinys tuo metu buvo mūrinės Lietuvos idėjos įgyvendinimas. A.Damušis turėjo imtis lietuviško cemento gamybos, o jo bendraminčiai Jonas Boruta ir Juozas Prapuolenis – plytinių statybos ir panašių darbų. J.Damušiui pavyko įgyvendinti savo svajonę – Akmenė iki šiol gamina cementą pagal jo formulę. Panašios organizacijos veikė ir energetikos, medicinos bei daugelyje kitų sričių", – dalijasi KTU muziejaus vadovė.
Kaip įveikti individualizmą
Dr. A.Veilentienė išskiria, kad šiuolaikinė – atgautos Lietuvos nepriklausomybės – karta yra individualistų karta.
"Gimusieji po 1990-ųjų yra patriotiški žmonės, tačiau tam, kad pasiektų daugiau, jiems reikėtų susiburti į stipresnius vienetus, kur ne tik įgytų papildomos galios dirbdami kaip komanda, bet ir išsigrynintų sąvokas: kas yra pilietiškumas, kodėl ir ką mes darome? Jau kelerius metus esu vienos Kauno pilietinės iniciatyvos vertinimo narė. Pastebėjau, kad žmonės neatskiria, ar tai yra socialinė, ar pilietinė iniciatyva. Pavyzdžiui, kai kurie pretenduoja su tokiomis iniciatyvomis kaip senelių namų lankymas. Labai gražu, bet tai socialinė iniciatyva. Kiti pristato projektus, susijusius su istorijos pamokomis, bet tai jau edukacinė iniciatyva. O juk į Lietuvą galima pažvelgti dar plačiau", – svarsto dr. A.Veilentienė.
Vienas iš šiandien vykstančių pilietinių iniciatyvų pavyzdys – nacionaliniai pilietiško jaunimo apdovanojimai "Tėvyne mūsų", pristatantys pilietines jaunimo iniciatyvas, kurie prisideda prie savo aplinkos pokyčių.
Trūksta išliekamosios vertės
Pasak KTU muziejaus vadovės, daugeliui šiuolaikinių organizacijų trūksta išliekamosios vertės – viskas yra tartum laikinas gerų idėjų blykstelėjimas.
"Įkvėpimo galima ieškoti toje pačioje pirmosios Lietuvos nepriklausomybės kartoje: tarpukario korporacijų nariai savo idėjomis tikėjo taip tvirtai, kad su jomis pavyko atsilaikyti net okupacijos metais, dalyvaujant antinacinėje ir antisovietinėje rezistencijoje. Pavyzdžiui, A.Damušis buvo vienas iš 1941 m. birželio sukilimo Kaune vadovų, aktyviai dalyvavusių antinaciniame pasipriešinime. Jis buvo vienas Vyriausiojo Lietuvos išlaisvinimo komiteto organizatorių. Ar tarpukario kartos vertybės išgyveno iki šiandien? "Iš praeities tavo sūnūs te stiprybę semia", – Lietuvos himno žodžius cituodama, pokalbį apibendrina dr. A.Veilentienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apie sugrįžusią žiemą – iš kelininkų lūpų: nieko labai ypatingo neįvyko
Įpusėjus pavasariui – sugrįžo žiema. Nuo pat ankstyvo ryto vakar visoje Lietuvoje kelininkai skubėjo valyti kelių ir barstyti druskos, kurios jau iki pietų buvo išbarstyta apie 22 t. Tačiau net ir didelės kelininkų pastangos negali užt...
-
Seimas leido į pratybas „Baltijos operacija“ atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių1
Seimas antradienį specialiu nutarimu leido atvykti iki 10 tūkst. kitų valstybių karių į birželį vyksiančias tarptautines pratybas „Baltijos operacija 2024“. ...
-
PAGD: griežtinamos atliekų pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės
Atsižvelgus į pastaruoju metu atliekų tvarkymo vietose kilusius gaisrus, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) griežtina pavojingų ir nepavojingų atliekų tvarkymo ir laikymo taisyklės. ...
-
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577
Lietuva perdavė Ukrainai šarvuočius M577. ...
-
Nakvynės kainos Dainų šventės metu gali būti net dvigubai didesnės4
Nors iki Dainų šventės liko dar beveik trys mėnesiai, nakvynės vietos viešbučiuose jau pildosi. Planuojama, kad Dainų šventė šiais metais sulauks rekordinio dalyvių skaičiaus – net 37 tūkst. Tiesa, žmones gąsdina p...
-
Ruošimasis ekstremalioms situacijoms: kalta ne tik pasenusi įranga2
Kovo pabaigoje dalis vilniečių turėjo gauti įspėjamuosius pranešimus apie Panerių gatvėje kilusį didžiulį gaisrą automobilių laužyne. Tačiau socialiniuose tinkluose kilo sostinės gyventojų pasipiktinimas: dalis negirdėjo sirenų ir nesu...
-
Švietimo bendruomenė tikina, kad idėja mokytojo profesiją padaryti prestižine – žlugusi4
Nors iki kitų metų mokytojo profesija turėtų tapti prestižine, švietimo bendruomenė tikina – šios „Idėjos Lietuvai“ įgyvendinti nepavyks. Tą rodo ne tik mokytojų profsąjungų žeriama kritika, bet ir jau pasitraukusio...
-
Miesto planas – priedangų įrengimas daugiabučiuose25
Antradienio tarybos posėdyje miesto politikai svarstė, ar prisidėti finansiškai prie priedangų įrengimo daugiabučiuose. Projekto autoriai pabrėžia, kad toks projektas leistų sumažinti grėsmes galimų pavojų metu. ...
-
Įvardijo, kur prisnigo gausiausiai: pridarė ir bėdos1
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įvardijo, kuriose Lietuvos vietovėse prisnigo gausiausiai ir pasidalijo orų prognoze. ...
-
Žiemiškas pirmadienis: nuo kelio slydo automobiliai, virto medžiai
Chaotiški orai vakar lėmė įvairių nesklandumų keliuose. ...