Dublinas–Kaunas–Vilnius

Parskristi iš Dublino į Kauną – nelabai malonu, bet paprasta. Tikri nemalonumai prasideda vėliau – kelionė iš Kauno oro uosto į Vilnių gali užtrukti kur kas ilgiau ir kainuoti tiek pat, kiek perskristi Europą.

Įžūlūs nemandagūs keikūnai

Pigi kelionė lėktuvu jokia naujiena. Tik reikia nepamiršti mąstyti logiškai: jei kaina nedidelė, tai ir aukštos kokybės tikėtis neverta.
"Lietuvius oro uoste iš tolo pamatysi", – oro uoste užtikrino mane Airijos lietuvis. Neapsiriko.

Dėmesį atkreipė ne tik pažįstami veido bruožai ar laisvai suprantama kalba, dažniausiai "pagardinta" rusiškais keiksmažodžiais. "Dairykis labiausiai rėkaujančių ir šiukšlinančių", – prisiminiau pažįstamo patarimą. Ir tai buvo tiesa.
Dvi valandos iki skrydžio Dublinas–Kaunas. Eilė prie vartų po truputį pradeda rikiuotis. Visi šalia esantys suoliukai užimti.

Juos nutūpę daugiausia jauni stambūs vyrukai sportiniais kostiumais, greta įsitaisiusios išsičiusčiusios jų gyvenimo draugės. Pagyvenę žmonės ar tėvai su mažais vaikais daugiau nei valandą stovi šalia jų, bet niekas nekreipia dėmesio.
Prie vartų pasirodo oro uosto darbuotojai – tuoj prasidės įlaipinimas. Visi kaip susitarę šoka nuo suolų ir puola į eilės priekį. Kai kuriems vietas buvo užėmę draugai, kiti tiesiog tikisi įžūliai prasigrūsti iš šonų.

Oro uosto darbuotojai dar bando visus statyti į tvarkingą eilę, bet praradę kantrybę nuleidžia rankas. Galiausiai visi sueina, o jų nueitą kelią pažymi ant palangių ir grindų išmėtytos tuščios alaus skardinės ir sumuštinių pakuotės.

Kultūros pėdsakų mažai

Šiek tiek ilgiau nei tris valandas trunkančio skrydžio kone kas antras neištveria be skardinės alaus, sidro ar stipresnių alkoholinių gėrimų.

Lėktuvo priekyje įsitaisiusi įkaušusi lietuvių kompanija linksminasi keliais žinomais angliškais žodžiais kabinėdamiesi prie stiuardesių ir garsiai dalydamiesi patirtimi, kaip galima gyventi iš cigarečių kontrabandos. Tiesa, vyrai negobšūs – nusipirkto gėrimo butelį draugiškai siūlosi pasidalyti su kitais keleiviais.

Juos perrėkti bando suvalkiečių lietuvių porelė, su visais komentarais atsispausdinusi internete rastą kriminalinės rubrikos straipsnį apie tragišką pažįstamo parašiutininko žūtį. "Na kaip žmonės gali taip rašyti?" – piktinasi į vaikino parankę įsikabinusi mergina ir kiekvieną komentarą garsiai perskaito dar po keletą kartų. Nejauku to klausytis skrendant lėktuvu.

Niekis, kai žinai, kad už kelionę moki vos porą šimtų litų, galima ir pakentėti. Lėktuvui pasiekus žemę suprantu: laikas prailgo ne man vienai.

Nors kelis kartus pakartojamas prašymas likti savo vietose prisisegus saugos diržus, pusė lėktuvo keleivių pakyla ir suskumba traukti savo rankinių. Lėktuvo įgula puola juos raminti ir per jėgą atimtas rankines grąžina atgal. Įsižeidę lietuviai nepamiršta juos palydėti keiksmažodžių lavina. Kelionė į Lietuvą baigėsi.

Sostinė vakare nepasiekiama

Parskridus iš svetimos šalies Vilnius nuo Kauno atrodė kone ranka pasiekiamas.
"Valanda ar dvi – ir galėsiu ilsėtis namuose", – naiviai džiaugiausi. Juk net į Rygą naktį parskridusio lėktuvo laukia mikroautobusai į Vilnių, Kauną ar Klaipėdą.
Prie Kauno oro uosto tokių nerasta. Pirmuosius atvykėlius dar pasitinka nelegalūs vairuotojai, kurie susisodinę pakankamai keleivių išvyksta, o kitiems tenka suktis, kaip nori.

Paskutinis autobusas iš Kauno į Vilnių – pusę dešimtos vakaro. Maždaug tuo metu kas vakarą oro uoste leidžiasi lėktuvas iš Dublino, taigi į autobusą suspėti neįmanoma.
Ką jau kalbėti apie tuos, kurie iš lėktuvo išlipa dar vėliau. Pavyzdžiui, kai lėktuvas, pavėlavęs leistis Vilniuje, nukreipiamas į Kauno oro uostą. Tuomet nelegalūs vežėjai atrodo kaip tikras išsigelbėjimas. Tik reikia juos rasti.

"Pas mus nelegaliai vežančių vairuotojų mažai, policija griežtai stebi", – aiškino Kauno taksi vairuotojas, tuoj pat pasisiūlęs pats parvežti į sostinę "vos" už tris šimtus litų.
Stoties apsaugos darbuotojas buvo kuklesnis: "Autobusų nebus iki ryto, bet už pusantro šimto pats parvežčiau."

Didelė tai suma ar ne – kiekvieno piniginės reikalas. Tačiau nesinori mokėti už kelionę nuo Kauno iki Vilniaus tiek pat, kiek už skrydį Kaunas–Dublinas į abi puses.

Gerai bent, jog lietuviai, kad ir kokie jie būtų, – draugų ir giminių kraštas, todėl net vidury nakties atsiradusiam pažįstamam durų prieš nosį neužtrenkia. O šiek tiek prieš penkias ryto jau ir pirmas autobusas į Vilnių važiuoja.

Arūnas Marcinkevičius, Tarptautinio Vilniaus oro uosto atstovas ryšiams su visuomene
Dabar Vilniaus oro uostas dirba iki vidurnakčio, todėl lėktuvų vėluojančių tiek, kad tektų leistis Kaune, pasitaiko tik labai retai. Juk visos oro linijų bendrovės žino oro uostų darbo laiką ir pagal tai planuoja savo darbą.

Kadangi keleiviai moka pinigus oro bendrovėms, jos turi jais pasirūpinti: pervežti į kitą miestą ar atlyginti nuostolius. Dažniausiai iš Kauno ar Palangos keleiviai vežami autobusu, iš Rygos kartais skraidinami. Į kitus miestus tiesiai iš Vilniaus oro uosto autobusai nevažiuoja, tačiau labai greitai galima nuvažiuoti į geležinkelio ar autobusų stotį traukiniu, autobusais, mikroautobusais ar taksi, o tuomet jau ieškoti, kaip važiuoti toliau. Nelegalių vairuotojų pas mus nėra, su tuo griežtai kovojame.