Viena iš fondo dalininkių – Kultūros periodinių leidinių asociacija (KPLA) – pirmadienį paviešintu laišku šalies vadovams išreiškė gilų susirūpinimą šių metų kultūros periodikos finansavimo situacija bei „nusivylimą fondo galimybėmis užtikrinti tinkamą ir stabilų kultūros leidinių finansavimą“.

Asociacija kultūros ministro Šarūno Biručio vasario pabaigoje prašė nepasirašyti kultūros periodikai skiriamą finansavimo dalį sumažinančio įsakymo, tačiau ministrui paprašius darkart peržiūrėti proporcijas įsakymas pasirašytas.

Kaip BNS sakė Medijų rėmimo fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius, pagal pirminę proporciją kultūros programai buvo numatyta 36 proc. visos fondo sumos, regionams – 38 proc., nacionalinės žiniasklaidos ir naujienų, tiriamosios ir šviečiamosios žurnalistikos stipendijoms – 21 proc. ir tautinių bendrijų kalbomis bei diasporos žiniasklaidai – 5 procentai.

Rengiant konkursą 2025-ųjų projektams finansuoti, pasak R. Iržikevičiaus, ekspertai ir fondo taryba nutarė, kad iš kultūros periodinių leidinių reikėtų kelis procentus skirti regioninei žiniasklaidai ir vieną procentą – žiniasklaidai tautinių bendrijų kalbomis.

„Tad galų gale kultūrinei žiniasklaidai buvo skirta 33,4 proc. (fondo biudžeto – BNS), regionams – 39,8 proc., šviečiamajai žiniasklaidai – 21,3 proc. ir tautinėms bendrijoms pakelta puse procento – 5,5 procento“ – nurodė fondo vadovas.

Pasak jo, pinigine išraiška 210 tūkst. eurų išimta iš kultūros programos ir perskirstyta minėtoms programoms.

„Tarybos nutarimas yra atsižvelgiant į situaciją visoje mūsų žiniasklaidos rinkoje, visame žiniasklaidos lauke. Nutarta, kad pinigai šį konkursą turėtų būti perkelti iš pirmos kultūros programos“, – aiškino R. Iržikevičius.

„Tai buvo motyvuotas tarybos sprendimas atsižvelgiant į situaciją ir taisykles“, – pridūrė jis ir pažymėjo, kad proporcijos pakeistos tik šių metų konkursui, o būsimiems nėra keičiamos.

Tai akcentavo ir BNS kalbinti ministerijos bei Medijų rėmimo fondo tarybos atstovai.

Pirmininkė: kitoms programoms labai trūko pinigų

Medijų rėmimo fondo tarybos pirmininkės Vaivos Žukienės teigimu, lėšos kitoms programos perskirstytos, nes jose „labai trūko pinigų“ ir didelė dalis žiniasklaidos priemonių būtų likusios be paramos.

„Tiesiog nuspręsta, kad taryba, matydama visą žiniasklaidos lauką, nes Medijų rėmimo fondas yra visos žiniasklaidos fondas, buvo bandymas išlyginti labai, sakyčiau, dideles baltas dėmes, kad nebūtų taip, kad pusė žiniasklaidos negauna jokios paramos, tai yra dalis, pavyzdžiui, rajonų, savivaldybių laikraščių išvis lieka be paramos. Tas pats su tautinėmis mažumomis“, – BNS sakė V. Žukienė.

Jos duomenimis, 2025-ųjų finansavimo konkursui kultūros periodiniai leidiniai pateikė 24 projektus, keturis ekspertai atmetė ir 20 skyrė finansavimą.

„O jeigu pažiūrėsime regioninę, (...) iki perskirstant pinigus buvo apie 100 projektų, o gavo apie 50, tai yra maždaug apie pusė. Paskui, kai perskirstėme, buvo truputį daugiau, apie 70 projektų“, – kalbėjo fondo tarybos pirmininkė.

„Mes padarėme taip, kaip taisyklėse numatyta, kad jeigu taryba norėtų pakeisti procentinę išraišką finansavimo, turi kreiptis į ministeriją sutikimo. Mes tai ir padarėme, tiesiog ministras pasakė dar kartą peržiūrėti, tai mes ir peržiūrėjome, ką jūs minėjote, apie tą 31 tūkstantį“, – pridūrė V. Žukienė.

Ji ragino kalbėti apie Medijų rėmimo fondo biudžeto didinimą.

„Turbūt, kasmet turėtų kokiu nors infliacijos ar kitu procentu didėti tas finansavimas, nes, pavyzdžiui, pernai projektų buvo mažiau, šiemet projektų gerokai daugiau negu pernai“, – sakė fondo tarybos pirmininkė.

Grąžinta per 31 tūkst. eurų

Kultūros ministras Šarūnas Birutis BNS šią savaitę pabrėžė, kad Medijų rėmimo fondas yra apolitinis ir suformuotas buvusios Vyriausybės.

„Mes rankų nepridėjome, neprikišome, ir pinigai skirti buvo irgi praėjusios Vyriausybės, ir jie nusprendė taip, kaip nusprendė“, – sakė ministras.

Anot jo, sulaukęs Medijų tarybos prašymo pakeisti lėšų paskirstymo proporcijas, jis paprašė kultūros žiniasklaidai palikti daugiau lėšų.

„Aš dar kažkaip pasižiūrėjau ir paprašiau kultūrinei spaudai vis tiek daugiau truputį. (...) Tai pridėjo beveik 32 tūkst. mano prašymu. Po to mes atradome kaip ir kompromisą tokį. Kita vertus, politikai neturi kištis, taip jau surėdytas tas fondas“, – kalbėjo Š. Birutis.

Tai reiškia, kad palyginti su pradine proporcija, lėšos kultūros periodiniams leidiniams sumažėjo beveik 180 tūkst. eurų. Š. Biručio teigimu, jam beliko pasirašyti tokį įsakymą, nes kitu atveju būtų sustojęs finansavimas visai spaudai.

„Mes padarėme maksimaliai viską, ką galima. Ir kas čia politikuoja, ar skleidžia neteisingą informaciją, melagienas, man labai gaila, kad taip vyksta“, – tvirtino kultūros ministras.

BNS pateiktame komentare kultūros ministro patarėja Ramunė Vaičiulytė sakė, kad gavęs KPLA kreipimąsi ministras prašė Medijų rėmimo fondo tarybos papildomai įvertinti argumentus ir peržiūrėti savo sprendimą.

„Atsižvelgdama į Kultūros ministerijos raštą, savitvarkos principu veikianti Medijų rėmimo fondo taryba pakartotinai peržiūrėjo projektų paraiškas ir patikslino savo sprendimą – kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programai finansuoti pasiūlė skirti papildomai 31,8 tūkst. eurų“, – pažymėjo R. Vaičiulytė.

Ji pabrėžė, kad šiuo atveju klausimas išspręstas „racionaliausiu ir optimaliausiu būdu“.

„Priešingu atveju – ministrui nepritarus Medijų rėmimo fondo tarybos siūlymui – turėtume mažiausiai dvi neigiamas pasekmes: nepatvirtinus konkurso rezultatų būtų dar labiau uždelstas finansavimo sutarčių pasirašymas su žiniasklaidos organizacijomis, politine galia priimtas sprendimas menkintų savitvarkos elementą“, – kalbėjo ministro patarėja.

Tokia padėtis ne tik apsunkina leidinių galimybę ir toliau mokėti autoriams orius honorarus ar rūpintis tekstų sklaida.

R. Vaičiulytė pridūrė, kad ministerija susitikime su KPLA pirmininku ir fondo tarybos atstovais pasiūlė teikti pastabas dėl Medijų rėmimo fondo finansuojamų projektų taisyklių 16 punkto tikslinimo, detalizuojant aplinkybes, kai finansavimas perkeliamas iš vienos programos į kitą.

Reikalauja laikytis „pamatinio susitarimo“

Minėtame viešame laiške, adresuotame prezidentui Gitanui Nausėdai, Seimo Kultūros komitetui, Vyriausybei, kultūros ministrui, Medijų rėmimo fondo tarybai ir fondo direktoriui, KPLA teigė, kad reikšminga dalis kultūrinės žiniasklaidos ir kultūros periodinių leidinių programos lėšų perkelta į kitas fondo vykdomas programas remiantis prielaida, jog lėšų poreikio spaudai ir darbuotojų etatams nėra.

„Tokia padėtis ne tik apsunkina leidinių galimybę ir toliau mokėti autoriams orius honorarus ar rūpintis tekstų sklaida. Toks sprendimas, KPLA nuomone, kompromituoja pamatinį fondo steigimo metu visuotinai priimtą susitarimą dėl kiekvienai programai numatomos procentinės finansavimo dalies“, – dėstė asociacija.

Pasak jos, veiklos konkurse likusios lėšos pirmiausia turėjo būti perskirstomos kultūros žiniasklaidai finansuoti skirtos programos viduje.

Asociacija reikalavo „užtikrinti medijų lauko stabilumą ir laikytis pamatinio, po ilgų svarstymų kompromiso būdu tarp įvairių medijų sektorių pasiekto susitarimo“ dėl pirminės anksčiau įvardytos programų finansavimo proporcijos.

„Jei MRF (Medijų rėmimo fondui – BNS) neužtenka finansinių pajėgumų imtis atsakomybės ir deramai finansuoti jam priskirtų sektorių, o net geriausiai įvertinti projektai yra finansuojami skiriant pusę prašomos sumos, fondui skiriama bendra suma privalo būti didinama“, – pažymėjo KPLA.

Asociacija taip pat ragino neversti nevyriausybinių, ne pelno siekiančių kultūrinės žiniasklaidos leidinių konkuruoti su komercinėmis visuomenės informavimo priemonėmis.

„KPLA manymu, aukščiausią turinio kokybę demonstruojantys nepriklausomi leidiniai turėtų būti išskirti kaip prioritetiniai“, – teigiama laiške, kurį pasirašė KPLA vadovas Mantas Tamošaitis bei asociacijai priklausantys 14 leidinių vadovų ir redaktorių.

„Aš suprantu, kad tas procentų kaitaliojimas gal ir erzina kultūros periodinius leidinius, bet mes labai aiškiai pasakėme, kad tai yra šio konkurso klausimas, jis yra vienkartinis. Labai aiškiai ir pasakėme, ir parašėme, kad bandysime spręsti šitą klausimą kitu keliu, bet dabar yra tokia situacija“, – BNS sakė fondo tarybos pirmininkė V. Žukienė.

Kaip kovo pradžioje skelbė Medijų rėmimo fondas, 2025-aisiais kultūrinei žiniasklaidai ir periodikai paskirstyta per 2 mln. eurų, regioninei žiniasklaidai – beveik 2,4 mln. eurų, naujienų, tiriamajai ir šviečiamajai žurnalistikai – 1,28 mln. eurų bei tautinių mažumų ir išeivijos žiniasklaidai – per 330 tūkst. eurų.

Viešosios informacijos rengėjai finansavimui pateikė 381 projektus, kurių paremti buvo 247.

Iš viso Medijų rėmimo fondui šiemet skirta 10,5 mln. eurų, iš jų 4 mln. eurų numatyti žiniasklaidos kompensacijoms dėl prarastų pajamų, nuo liepos įsigaliojant lošimų reklamos ribojimui.