- Ieva Šernienė
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ingridos artimiesiems močiutės laidotuvės sukėlė didelį skausmą ne tik dėl artimo žmogaus netekties, bet ir dėl sunkiai suprantamo šalia Marijampolės esančios Skardupių parapijos klebono Algirdo Petro Kanapkos elgesio. Pastarasis neleido savo parapijietės laidoti kitam kunigui, o prie įvažiavimo į kapines stojo mūru.
Kaip pasakojo Ingrida, artimieji nenorėjo, kad velionę į amžinąjį poilsį išlydėtų Skardupių parapijos klebonas A. P. Kanapka – moters teigimu, šeima jau ne kartą susidūrė su netinkamu klebono elgesiu.
Atvažiavom į kapines, Kanapka stovi „ant vartų“ ir sako: „katafalkos“ galit neatidaryti ir karsto net neišimti.
„Laidojant močiutę buvome pasikvietę kitą kunigą, kadangi visi kunigai, pas kuriuos kreipėmės – atstūmė ir praktiškai išvarė iš bažnyčios, kai pasakėm, kad močiutę norime laidoti Skardupių kapinėse. Atstūmė, nes visi konfliktuoja su kunigu A. P. Kanapka – jis neįleidžia giedorių, vedančiųjų. Prieš tai laidojom močiutės seserį ir vyrą – buvo tokių cirkų, jis išsityčiojo iš artimųjų, mirusiųjų, todėl mes ir nenorėjom šito kunigo“, – savo poziciją dėstė Ingrida.
Paklausta, kodėl velionę norėjo laidoti minėtose kapinėse, moteris sakė – tokia buvo močiutės valia. „Ėjom, maldavom visų kunigų, kad jie pašventintų karstą ir amžinojo poilsio vietą, nes močiutės valia buvo atgulti prie sesers, netoli namų. Kadangi visi kunigai atstūmė, aš paskambinau Keturvalakių kunigui ir maldavau, kad jis palydėtų į amžiną poilsį močiutę. Jis sutiko mums padėti – ryte vedė mišias, paskui atvažiavo į laidojimo namus, pašventino, pasimeldė ir išlydėjo močiutę į mašiną, bet pasakė, kad į kapines atvažiuoti negalės, nes gavo žinią iš kunigo, kad jis pats palaidos savo parapijietę. Kiek žinau, netgi vyskupas kunigą informavo, kad nevažiuotų į šias kapines, nes Skardupių klebonas jo neįleis“, – apie nesuvokiamą tikinčiųjų elgesį pasakojo Ingrida.
Prie kapinių klebonas stojo mūru: aš palaidosiu pats
Niekas mums nepadeda, nepavyksta jo iš čia iškrapšyti – negalim nueiti nei į bažnyčią, nei į vestuves ar krikštynas, nei, galų gale, palaidoti artimuosius.
„Atvažiavę į kapines mes jau žinojom, kad kunigo neturėsim, vieta liks nepašventinta. Keturvalakių kunigas prašė paskambinti po visko ir pasipasakoti, kaip viskas praėjo – jis labai rūpestingas. Atvažiavom į kapines, A. P. Kanapka stovi ant vartų ir sako: katafalkos galit neatidaryti ir karsto net neišimti. Jis stovėjo mūru ir beveik sakė, kad tai jo teritorija. Sako: „Aš pats ją palaidosiu“. Bet mes, artimieji, po močiutės sesers ir jos vyro laidotuvių, kurias su juo turėjome – tiesiog nenorėjome šito kunigo. Jis per dvylika metų pas mus kaime tiek pridarė, kad mes dabar renkam parašus, kad jį iškeltų iš parapijos. Bet niekas mums nepadeda, nepavyksta jo iš čia iškrapšyti – negalim nueiti nei į bažnyčią, nei į vestuves ar krikštynas, nei, galų gale, palaidoti artimuosius“, – klebonui kritikos žodžių negailėjo Ingrida.
Pasak moters, klebonas šypsodamasis stovėjo prie kapinių vartų, sukeldamas dar didesnį skausmą mirusios močiutės artimiesiems. „A. P. Kanapka neįleido giedorių, vedančiojo, kurį mes buvom atsivežę. Tada vedantysis mūsų paklausė, ar norime šito kunigo. Vienbalsiai atsakėme – ne. Vedantysis pasisiūlė pravesti visą procesiją prie karsto duobės, mes sutikome. Bet kunigas vis tiek nesitraukė – šypsojosi, žiūrėjo mums tiesiai į akis, matė, kiek skausmo mums buvo. Keli žmonės tiesiog ėmė ir patraukė jį“, – graudindamasi skaudžią akimirką prisiminė Ingrida.
Moteris su portalo žurnalistais pasidalijo ir vaizdo įrašu, kuriame matyti prie įėjimo į kapines kilęs artimųjų sąmyšis. Vienam vyrui paklausus klebono, ar jis nepraleis karsto, A. P. Kanapka atsakė trumpai: „Aš pats palaidosiu“. Artimieji neslėpė nevilties ir piktinosi: „Mes nenorim“. Galiausiai šalia buvęs žmogus nustūmė kleboną į šalį ir karstas visgi buvo įneštas į kapines.
„Nešėme karstą į laidojimo vietą, o kunigas važinėjo ratais ir filmavo mus. Prie kapo duobės neturėjom nė vieno kunigo. Močiutė buvo labai tikintis žmogus – kiekvieną sekmadienį ėjo į bažnyčią, pas šitą kunigą A. P. Kanapką. Ji kiekvieną kalėdojimą priimdavo jį į namus, pamaitindavo, laukdavo jo. Bet pas šitą kunigą mes negalime eiti net išpažinties, nes mišių metu jis išpasakoja visas išpažintas nuodėmes. Per močiutės sesers ir jos vyro laidotuves išvadino mus bedieviais. Prie močiutės sesers karsto verkė dukros, o jis atsisukęs pasakė: „Ne žliumbti reikia, o melstis““, – apie klebono elgesį pasakojo moteris.
Garbingo amžiaus močiutę į amžiną poilsį norėjome palydėti garbingai, o gavosi štai šitaip.
Po laidotuvių Ingrida kreipėsi į Keturvalakių kunigą, kuris, kaip norėta artimųjų, turėjo ir laidoti močiutę. „Skambinau jam. Kunigas pasakė: „Tai yra nežmogiška, kunigui nedera taip elgtis, ir dar tokią sunkią akimirką“. Žmogus, išsikankinęs visą mėnesį tarp gyvybės ir mirties pagaliau išėjo. Garbingo amžiaus močiutę į amžiną poilsį norėjome palydėti garbingai, o gavosi štai šitaip“, – skausmo neslėpė Ingrida.
Paklausta, ar Skardupių kunigas pasiūlė pagalbą, moteris tvirtino, kad visi kunigai bijo A. P. Kanapkos. „Visi bijo, čia žmonės kaime įbauginti. Mes dvylika metų vis bandom, bandom… Bet mums nepavyksta. Tokie dalykai jau peržengia žmogiškumo ribas“, – pasakojo Ingrida.
Klebonas kalbėti nepanoro
Portalo žurnalistams susisiekus su Skardupių parapijos klebonu A. P. Kanapka, situacijos telefonu jis komentuoti nepanoro. „Klausykit, jeigu jūs norite su manimi kalbėti, atvažiuokite į Skardupius, gerai? Ir pasikalbėsim. Lauksiu jūsų Skardupiuose, bet turite iš anksto pranešti, kada atvažiuojate“, – sakė klebonas.
Klebono dar kartą paklausus, ar visgi negalėtume pasikalbėti telefonu, jis atsisakė ir nutraukė pokalbį. „Viskas, aš baigiu pokalbį. Pasakiau, ką galėjau pasakyti. Sudie“, – lakoniškai atsakė A. P. Kanapka.
Klebonui atsisakius komentuoti, portalo žurnalistai kreipėsi į Vilkaviškio vyskupiją. Tiesa, konkretaus paaiškinimo, kodėl klebonui A. P. Kanapkai leidžiama taip elgtis, taip pat nesulaukta. „Klebonas A. P. Kanapka norėjo savo parapijietę palaidoti. Apgailestaujame, visuomet reikia geranoriškumo. Kiek aš supratau, norėjo savo parapijietę palydėti“, – vyskupo generalvikaras – mons. teol. lic. Gintautas Kuliešius.
G. Kuliešiaus paklausus, ar žmogiška klebonui stoti prie kapinių mūru ir neleisti laidotuvių procesijos vesti kunigui, kurį buvo pasirinkę Ingrida ir jos artimieji, jis svarstė, kad tai galėjo būti kunigų nesusikalbėjimas. „Čia kunigai turėjo susiderinti, susikalbėti kažkaip“, – nedaugžodžiavo kunigas.
Portalo žurnalistams kol kas nepavyko susisiekti su Vilkaviškio rajono ir Marijampolės savivaldybių atstovais. Gavę atstovų komentarą, publikaciją papildysime.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žiniasklaida: į gydymo įstaigą kreipęsis vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės5
Į gydymo įstaigą kreipęsis Lietuvos ir Izraelio pilietybes turėjęs vyras sužinojo, kad neteko Lietuvos pilietybės, skelbia „15min“. ...
-
Seimas linkęs numatyti mamų psichinei sveikatai skirtą atmintiną dieną5
Seimas svarstys Atmintinų dienų įstatymo pataisas, siūlančias gegužės pirmąjį trečiadienį minėti Pasaulinę mamų psichikos sveikatos dieną. ...
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos6
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks5
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną6
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...