- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Minint Politinių represijų aukų atminimo dieną, Kazacstane, Žezkazgane, praėjusią savaitę paminėtos 70-osios Kengyro sukilimo metinės.
Prie Kengyro memorialo pagerbtas šiame sukilime dalyvavusių lietuvių ir kitų tautybių politinių kalinių atminimas, pranešė Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras.
„Apie ypatinguosius lagerius Kazachstano teritorijoje, kurių buvo keletas – Karlage, Steplage ir Pesčianlage, tikrai mažai kas žino. Ir apie patį Kengyro sukilimą Lietuvos visuomenė dar per mažai žino. Mūsų tikslas ir yra įamžinti tuos įvykius įvairiomis priemonėmis: paminklais, parodomis, konferencijomis, knygų leidimu“, – sakė Kengyro sukilimo pagerbimo ceremonijoje dalyvavęs Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro generalinis direktorius Arūnas Bubnys.
Jis pranešė, kad planuojama pradėti mokslinius ir archyvinius tyrimus – nustatyti kiek įmanoma daugiau Kazachstano ypatinguosiuose lageriuose kalėjusių lietuvių tapatybių.
Istorinių šaltinių duomenimis, Steplago lagerių komplekse kalėjo apie 3 tūkst. lietuvių.
Žeskasgane 1990 metais pastatytas pirmas kryžius, 2004 metais čia iškilo architektų Mykolo Kurtinaičio ir Algio Vyšniūno sukurtas jau rekonstruotas paminklas, papildant naujais užrašais ir elementais.
2019 metais minint 65 metų Kengyro sukilimo sukaktį ir ten žuvusius lietuvius, Žeskasgane, Karagandos srityje, atidengtas memorialinis paminklas. Šiemet, minint 70-ąsias Kengyro sukilimo metines, įgyvendinta ir Kengyro memorialo rekonstrukcija.
Kazachstano stepėse, viename iš ypatingųjų gulago (Sovietų Sąjungos priverčiamųjų darbų stovyklų sistemos) lagerių Nr. 4, Steplage, 1954 metais kalinta per 20 tūkst. politinių kalinių iš visos Sovietų Sąjungos. Daugumą – apie 9 tūkst. – kalinių sudarė ukrainiečiai ir lietuviai. Pastarųjų kalėjo apie 3 tūkstančius.
Jie kalinti labai griežtomis ir alinančiomis sąlygomis, statė Džezkazgano miestą, dirbo sunkius kalnakasybos darbus vario rūdos kasyklose, plytinėse.
Sukilimas prasidėjo 1954 metų gegužės 16 dieną, kai į Steplago Kengyro lagerio punktą atvežti kriminaliniai kaliniai išgriovė tvorą, skyrusią lagerio punktus, ir ėmė veržtis į moterų zoną. Paskui juos ginti moterų puolė politiniai kaliniai.
Sargybiniai pradėjo šaudyti į moterų zoną besiveržiančius kalinius, žuvo 18 kalinių, sužeista 70. Žuvo du lietuviai – Povilas Seikalis ir Kazimieras Šiugždinis.
Protestuodami prieš tokį elgesį kaliniai atsisakė išeiti į darbą ir pareikalavo komisijos iš Maskvos ištirti šaunamojo ginklo prieš kalinius panaudojimo atvejį.
Sukilimo komitetas pareikalavo panaikinti ypatingąjį lagerio režimą, ištirti neteisėtus šaunamojo ginklo panaudojimo prieš kalinius atvejus, sumažinti bausmę kaliniams, nuteistiesiems 25 metus lagerio, paleisti iš tremties jų šeimas, sutrumpinti darbo dieną iki 8 val., už darbą mokėti tokį patį atlyginimą kaip ir laisvai samdomiems darbuotojams, peržiūrėti užskaitų sistemą, apriboti lagerio administracijos galimybes skirti drausmines nuobaudas.
Iš Maskvos atvykusi komisija sutiko panaikinti ypatingąjį režimą, peržiūrėti užskaitų sistemą, sutrumpinti darbo dieną. Kalinių tai netenkino. Sukilimo komitetas organizavo lagerio valdymą ir pasiruošimą galimam puolimui, pradėti gaminti ginklai, sukonstruotas radijo mazgas, pasigamintas elektros generatorius.
42 dienas Kengyro kaliniai turėjo savivaldą, į lagerio teritoriją neįleido administracijos atstovų.
Solidarizuodamiesi su jais, birželio mėnesį streiką paskelbė kitas Steplago lagerio punktas – Džezkazgan-Rudnikas.
1954 metų naktį iš birželio 25-osios į 26-ąją į Kengyro lagerio zoną įvažiavo penki tankai T-34, trys gaisrinės mašinos, įvesta 1600 karių, 98 tarnybiniai šunys. Sukilimas buvo numalšintas.
Oficialiais duomenimis, tuomet žuvo 37 kaliniai, vėliau dar devyni mirė nuo sužeidimų, sužeisti 106 žmonės. Žuvo lietuviai Balys Leipus, Stasys Daraškevičius, Kazys Rindeika, Vytautas Markevičius. Po tanko vikšrais papuolė Vlada Miliūtė, ją išgelbėjo lagerio daktarai.
Sukilimo komiteto nariai buvo areštuoti ir teisiami.
Anot istorikų, šis sukilimas sudrebino gulago sistemą iš pamatų. Po sukilimo panaikinti ypatingieji lageriai, sušvelnintas kalinimo režimas, pagerintos darbo ir kalinimo sąlygos. Taip pat imta peržiūrėti politinių kalinių bylas.
1956 metais pradėta masiškai paleisti politinius kalinius iš lagerio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vilniuje atidengta Užupio respublikos Konstitucijos lenta prūsų kalba3
Penktadienį Vilniuje iškilmingai atidengta Užupio respublikos Konstitucijos lenta mirusia prūsų kalba. ...
-
Lietuva papildomai perka pusšimtį „Mercedes-Benz Unimog U5000“ sunkvežimių14
Lietuva perka papildomą 51 krovininį „Mercedes-Benz Unimog U5000“ sunkvežimį, penktadienį pranešė Krašto apsaugos ministerija. ...
-
Palangai sezoniškumas įtakos nebeturi9
Dar prieš dešimtmetį daugelis tautiečių ir užsienio svečių Lietuvos kurortinius miestus, tokius kaip Palanga, Neringa ar Nida, pakrikštijo vasaros sostinėmis. Bėgant laikui šis įsitikinimas virsta tik užmarštin grim...
-
N. Grunskienė: šalyje trūksta apie 240 tyrėjų, daugiausiai – Vilniuje4
Šalyje trūksta apie 240 tyrėjų, didžiausias stygius – Vilniuje, penktadienį po susitikimo su prezidentu sakė generalinė prokurorė Nida Grunskienė. ...
-
Priminimas: sekmadienį – nemokamas viešasis transportas5
Sekmadienį, rugsėjo 22-ąją, minima Tarptautinė diena be automobilio. Ta proga įvairiuose Lietuvos miestuose nemokamai bus galima važiuoti miesto viešuoju transportu. ...
-
Keliasdešimt žydų gelbėtojų prezidentas apdovanojo Žūvančiųjų gelbėjimo kryžiais9
Artėjant Žydų genocido atminimo dienai, prezidentas Gitanas Nausėda po mirties apdovanojo 30 asmenų, Antrojo pasaulio karo metais gelbėjusių žydus nuo nacių genocido. ...
-
Laisvės alėją užliejo tradicinė Rudens mugė: kiekvieno skoniui10
Tris dienas Laisvės alėjoje karaliaus tradicinė Rudens mugė, kurioje gausu amatininkų, tautodailininkų, kurie atvežė įvairiausių rankų darbo dirbinių. Maisto gamintojai kviečia ir sūrių paragauti, ir vakarienei gardžios žuvies parsinešt...
-
R. Požėla apie papildomų 100 mln. eurų skyrimą policijai: tai yra gyvybiškai svarbu10
Pareigūnų trūkumas šalyje nemažėja, tačiau Radviliškio rajone situacija kone prasčiausia. Čia kartais patruliuoja tik vienas policijos ekipažas. Policininko profesijos prestižas vis dar negerėja visoje šalyje. O ir atlyginimai a...
-
Metų mokytojo premijos – aštuoniems pedagogams
Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (ŠMSM) įsteigtos Metų mokytojo premijos skirtos aštuoniems pedagogams iš visos Lietuvos, jie bus apdovanoti minint Tarptautinę mokytojo dieną. ...
-
Vienas žinomiausių žmonių Estijoje prabilo lietuviškai: reikia žinoti svarbiausią Europos kalbą3
Talino uosto vadovas Valdo Kalm'as daugelį nustebina, kai prabyla lietuviškai. Sako, kad lietuvių kalba jam labai graži, bet išmoko dėl lietuviškų šaknų – sako esantis per pus lietuvis, todėl greitesnis už estus. ...