Įspūdingiausia Naujųjų naktis ir slapti konsulų norai

Klaipėdoje šiuo metu veikia net penki užsienio šalių konsulatai: Rusijos Federacijos generalinis konsulatas bei Latvijos, Suomijos, Švedijos ir Ukrainos garbės konsulatai. Artėjant Naujiesiems metams, pakalbinome gerbiamus konsulus apie tai, ko jie labiausiai trokšta kitais metais, kokios buvusios įsimintiniausios Naujųjų metų sutiktuvės ir ar skiriasi Naujųjų metų sutikimo šventė jų atstovaujamose valstybėse ir Lietuvoje.

“Norėčiau sulaukti pirmojo anūko”

Aprašyti vieno turtingiausio Klaipėdos verslininko penkiasdešimtmečio Rimando Stonio visas pareigas ir titulus būtų gana sunku. Prieš pusantrų metų įžymusis verslininkas pradėjo ir diplomatinę karjerą – tapo Ukrainos garbės konsulu.

- Kur sutiksite Naujuosius metus?

- Stengiuosi laikytis tradicijų. Tad šiemet naujus metus sutiksiu Klaipėdoje, Teatro aikštėje, prie naujametės eglutės.

- Gal prisimintumėte įspūdingiausią Naujųjų metų naktį?

- Įsimintiniausias man buvo 2000 metų sutikimas. Tai buvo nepaprastas kažko ypatingo laukimas. Tada dalyvavome gražioje šventėje Vilniaus sporto rūmuose. Didelį įspūdį paliko ir Lietuvos Respublikos Prezidento Valdo Adamkaus naujametis sveikinimas nuo Sporto rūmų stogo fejerverkų fone. Na, o pats neįprasčiausias Naujųjų metų sutikimas įvyko 1996 metais. Šventę praleidau lėktuve, skrendančiame maršrutu Surgutas – Maskva. Vis tie darbo reikalai...

- Ar skiriasi Naujųjų metų šventimo tradicijos Lietuvoje ir Ukrainoje?

- Vakarietiški Naujieji metai Ukrainoje pradėti švęsti neseniai, tad kažkuo ypatingas jų sutikimo tradicijas sunku išskirti. Čia daug didesnis dėmesys skiriamas pravoslaviškoms Kalėdoms, švenčiamoms sausio 7 dieną, ir vadinamiesiems Seniesiems naujiesiems metams. Ukrainiečiai išsaugojo daug senoviškų tradicijų bei papročių, kuriuos jungia viena idėja – apsaugoti žmones nuo piktųjų dvasių ir užtikrinti šeimos gerovę bei sveikatą ateinančiais metais. Kalėdų išvakares ukrainiečiai tiesiog apipina ritualais. Po ikona dedamas švarus šienas, o ant jo “kutja“ – kvietinė košė, pasaldinta medumi ir pagardinta aguonomis bei riešutais. Trobos grindys senovėje buvo dengiamos šiaudais. Vienas iš vyresnių šeimos narių mesdavo į juos riešutus, o vaikai rinkdami juos, kudakuodavo. Kitą rytą, dar prieš patekant saulei, šiaudai būdavo išnešami į kiemą ir sudeginami. Per tokį laužą mielai šokinėdavo ir vaikai, ir suaugusieji. Kiti prieškalėdiniai ukrainiečių papročiai panašūs į lietuviškus Kūčių papročius. Ant šventinio stalo turi būti dvylika patiekalų bei lėkštės, paliktos protėvių dvasioms, tą vakarą įprasta burti ateitį.

- Ko labiausiai trokštate ateinančiais metais?

- Turiu 25 metų dukrą Aušrą ir 27 metų sūnų Marių. Jis jau vedęs, tad dabar labai norėčiau sulaukti anūkėlio.

- O ko palinkėtumėte klaipėdiečiams?

- Tarpusavio supratimo, didesnio pakantumo vieni kitiems ir dvasinės ramybės. Manau, kad tai bus labai svarbu ateinančiais metais. Na, o Klaipėdai linkėčiau turėti bent vieną reprezentacinę gatvę – suremontuota kelio danga bei spalvingais, atnaujintais, moderniais pastatų fasadais. Ir tokia visų pirma turėtų tapti centrinė gatvė.

“Svajoju su sūnumis nukeliauti prie Baikalo”

Latvijos konsulatas Klaipėdoje gyvuoja jau ketverius metus. Garbės konsulas Pranciškus Jurgutis puikiai derina šias pareigas su darbu ”Klaipėdos hidrotechnikoje”, kurioje jis yra valdybos pirmininkas. Prieš Naujuosius metus ponas Jurgutis galėjo pasidžiaugti jau trečius metus Pramonininkų konfederacijos jo vadovaujamai įmonei suteiktu apdovanojimu už sėkmingą statybų verslo vystymą.

- Kur sutiksite Naujuosius?

- Šiemet nutarėme Naujuosius sutikti namuose, Klaipėdoje, mat jau daugelį metų kažkur išvykstame ar einame į svečius. Tad ramiai apsvarstysime praėjusius metus, nes jie buvo gana įtempti ir aktyvūs.

- O kokia įsimintiniausia Naujųjų metų šventė?

- 2002 metus su žmona Maryte sutikome Kanarų salose, Tenerifėje. Pats sutikimas gal ir nebuvo labai įspūdingas. Bet anksti rytą susiruošiau išsimaudyti vandenyne. Ir kaip nustebau, kad vietoj vandens radau tik akmenų jūrą! Toks buvo vandenyno atoslūgio rezultatas. Kadangi tai buvo labai netikėta, suglumau. Teko maudynes pakeisti pasivaikščiojimu. Tačiau jau po dvie-jų valandų, vėl prasidėjus potvyniui, galėjau pliuškentis vandenyje. Pati idėja maudytis per Naujuosius bent jau mums, lietuviams, yra tikrai intriguojanti.

- Ar turite kokį slaptą norą, kurio išsipildymo laukiate ateinančiais metais?

- Kartą, kai su sūnumis slidinėjome Austrijoje, prižadėjau jiems kada nors nusivežti prie Baikalo. Man labai gaila, kad dar sovietiniais metais ten nenuvažiavau. Tiek neįtikėtinų pasakojimų apie šią vietą teko girdėti! Manau, kad galėčiau ir draugų bei pažįstamų ten paieškoti. Juk būtų smagu nuoširdžiai pabendrauti su tikrais rusais. Tikiuosi, kad mano duktė Irmina, studijuojanti Teisės universitete Vilniuje, neįsižeis, kad noriu nuvažiuoti ten tik su sūnumis – Donatu, devyniolikmečiu, studijuojančiu tarptautinį verslą Vilniuje, ir Martynu, septyniolikmečiu, besimokančiu kolegijoje Jungtinėse Amerikos Valstijose. Tėvas juk turi vyriškai pasišnekėti su sūnumis apie gyvenimą, perduoti jiems tam tikras vertybes. O Baikalas būtų puiki vieta ir fonas tokiam pašnekesiui.

- O jeigu kitais metais būtų lemta išsipildyti kokiam nors bendram klaipėdiečių norui, koks jis būtų?

- Norėčiau, kad Klaipėda pasiektų Vilniaus lygį bent jau gyvenamosios statybos apimtimis. Dabar deklaruojame, kad Klaipėda yra antras miestas po Vilniaus, tačiau labai norėčiau, kad ir mes taptume tokie pat modernūs kaip sostinė. Vilniuje pastaraisiais metais išties daug nuveikta statybų sektoriuje. Klaipėda - unikali vieta ir turi tai išnaudoti. Pavyzdžiui, Smiltynė galėtų tapti puikia pramogų ir laisvalaikio praleidimo zona, o gyvenamieji rajonai galėtų statytis Karklės link. Juk vis daugiau žmonių, pavargę nuo įtempto darbo, norėtų sugrįžti į savo namus ramiame priemiestyje. Tad reikia laužyti stereotipus ir nebijoti imtis novatoriškų projektų.

“Svajoju pažvejoti Baltijos jūroje”

Kitų metų vasario mėnesį jau bus dešimt metų, kai Klaipėdoje veikia Rusijos Federacijos generalinis konsulatas. Istorijos mokslų daktaras 59 metų Michailas Toršinas jam vadovauja jau dvejus metus.

- Kur švęsite Naujųjų metų sutiktuves?

- Čia, namuose, Klaipėdoje. Labai džiaugiuosi, kad manęs aplankyti atvažiuos sūnus ir mano vienų metų anūkas Igoriukas.

- Kuo skiriasi Naujųjų sutikimas Lietuvoje ir Rusijoje?

- Rusijoje švenčiama daug linksmiau, audringiau, garsiau. Visą naktį sprogdinamos petardos, iki ryto languose matosi šviesos. Lietuvoje per Naujuosius daug ramiau, čia Kalėdos daug iškilmingesnė ir linksmesnė šventė. Gal Rusijoje Kalėdos ramesnės, nes jos būna po Naujųjų metų sutikimo šurmulio.

- O koks buvo įspūdingiausias Naujųjų metų sutikimas?

- Labiausiai mums įsimintinos tos šventės, kai švenčiame jas su šeima, gera kompanija ir egzotiškoje vietoje. Niekada nepamiršiu Naujųjų metų sutiktuvių Havanoje, kur beveik dešimtmetį darbavausi TSRS ambasadoje. Ar galite įsivaizduoti, kad Atlanto vandenyną lėktuvu kirtau net 46 kartus! Ambasados kieme augo dvi palmės, kurios Naujiesiems metams būdavo papuošiamos girliandomis, o tarp jų stovėdavo eglutė, dažniausiai atvežta mūsų jūreivių iš Kanados. Švęsti pradėdavome likus aštuonioms valandoms iki Naujųjų Havanoje, mat tuo laiku Maskvoje Kremliaus laikrodis jau skelbdavo Naujuosius. Šventės būdavo labai linksmos, nuotaikingos, pilnos šurmulio, dainų ir šokių. Taip sulaukdavome kubietiškų Naujųjų metų ir toliau švęsdavome. Sausio 1-osios rytą dauguma europiečių, gyvenančių Kuboje, apie pusiaudienį susiruošdavo prie vandenyno, ten vaikščiodavo, o dažnas ir išsimaudydavo. Kubiečiams atrodydavo juokinga, kad mes maudomės, kai oras plius 24 laipsniai, o vanduo – plius 21 laipsnis. Bet juk tai normali vasaros diena Klaipėdoje!

- Ar jau sugalvojote, ko labiausiai norėtumėte Naujaisiais metais?

- Aš labai norėčiau pažvejoti Baltijos jūroje. Man vis tai padaryti nepavykdavo. Buvau kartą jau rimtai susiruošęs, bet prasidėjo audra, tad tikiuosi, kad kitais metais galėsiu įgyvendinti šią svajonę. Taip pat labai norėčiau, kad prasidėtų Rusijos generalinio konsulato naujojo pastato statyba ir kad jis papuoštų Klaipėdos miestą.

- O ko palinkėtumėte klaipėdiečiams?

- Kad jie gyventų draugiškai, taikiai, laimingai ir turtingai.

“Noriu pamatyti 300 Lietuvos paukščių rūšių”

Kristeris Kastrenas (Krister Castren) tapo Suomijos garbės konsulu tik šių metų rudenį, tačiau 55 metų vyriškis Lietuvoje reguliariai pradėjo lankytis jau 1992 metais, o nuo 1996-ųjų čia apsigyveno nuolat. “Atidaviau savo kūną ir sielą Lietuvai”,- juokauja suomis, prieš metus vedęs lietuvaitę.

- Kur sutiksite Naujuosius metus?

- Vilniuje, nedideliame draugų būrelyje. Iš pradžių apsilankysime Operos ir baleto teatre ir žiūrėsime “Linksmąją našlę“. Jau nuo 1996 metų kiekvienus Naujuosius sutinku Lietuvoje. Labiausiai įsiminė 2000-ųjų sutikimas. Gal todėl, kad tūkstantmečio pabaiga? Tą vakarą praleidome Vilniaus filharmonijoje. Liko neišdildomas įspūdis, tad po to karto šventę pradedame nuo koncerto.

- Ar turite kokį slaptą norą kitiems metams?

- Kadangi esu įsimylėjęs paukščius, tai didžiausias noras kitais metais pamatyti 300 Lietuvos paukščių rūšių. Iš viso Lietuvoje yra įregistruotos 347 rūšys, iki šiol mačiau jau 278, tad nedaug ir liko.

- Ar skiriasi Naujųjų metų sutikimas Lietuvoje ir Suomijoje?

- Nelabai, nes tai taip pat linksma šventė, švenčiama su draugais. Geriame šampaną ir vidurnaktį bučiuojame vienas kitą. Tik daug šalčiau nei Lietuvoje. Kartais būna taip šalta ir vėjuota, kad sunku lauke uždegti žvakutes. Mat vaikai labai mėgsta per Naujuosius metus statyti sniego pilis ir jas puošti degančiomis žvakėmis. Taip pat Lietuvoje nepastebėjau, kad kas Naujųjų metų naktį burtų. Suomijoje labai populiarūs būrimai su alavu. Šio metalo gabalėlių širdelių ar varpų formos prieš Naujuosius metus būna prikrautos visos parduotuvės. Švenčių naktį jis lydomas ant ugnies ir stebima, kokia forma tas metalas sustingsta. Apžiūrinėjant tokį alavo gabalėlį prieš šviesą – pranašaujama. Na, pavyzdžiui, jei jame daug burbuliukų – metai bus pinigingi. Taip pat per Naujuosius metus žmonės stengiasi ką nors pasižadėti ar įsipareigoti. Aš sau kitiems metams taip pat duosiu pažadą – numesti 10 kg svorio.

- O jeigu tektų už visus klaipėdiečius ko nors panorėti, kas tai būtų?

- Norėčiau, kad kitais metais klaipėdiečiai galėtų laisvai prieiti prie marių ir pasivaikščioti jų krantine. Kadangi aš iš Helsinkio, vanduo man irgi labai svarbus. Manau, Klaipėdai būtinas toks kelias prie vandens, kad žmonės galėtų pažvejoti ar šiaip pakvėpuoti grynu oru. Girdėjau, kad toks projektas jau pradėtas įgyvendinti. Tad linkiu, kad šis sumanymas kuo greičiau virstų tikrove.

“Klaipėdai – spalvingų fasadų”

Švedijos garbės konsulas Leifas Sikstenas Annermalmas atvyko į Lietuvą prieš šešerius metus darbuotis “Genčių naftoje“, kurioje dabar eina generalinio direktoriaus pareigas. Prieš ketverius metus tapęs garbės konsulu, vyriškis nuoširdžiai rūpinasi draugiškų santykių tarp Švedijos ir Lietuvos plėtojimu.

- Kur švęsite Naujuosius metus?

- Stokholme su draugais ir pažįstamais. Ten mano tikrieji namai. Naujieji Švedijoje sutinkami labai panašiai kaip ir Lietuvoje. Daug valgome, geriame šampaną ir laukiame fejerverkų.

- Kokia buvo įspūdingiausia jūsų Naujųjų metų šventė?

- Prieš dešimt metų su draugais buvau Bahamų salose. Ir nors viešbutyje Naujųjų sutiktuvės niekuo nesiskyrė nuo panašios šventės bet kuriame pasaulio viešbutyje, tačiau dalyvavome labai netikėtoje atrakcijoje pajūryje. Tai buvo motorinių valčių, tempiančių skraidykles, lenktynės. Tad Naujuosius pasitikome lyg dideli pau-kščiai, sklęsdami virš vandens. Fantastinis pojūtis! Sutikti Naujuosius metus šiltuose kraštuose, kur puikus klimatas, švedai labai mėgsta. Juk Švedijoje, kaip ir Lietuvoje, ruduo – niūrus ir pilkas metas, žmonėms trūksta saulės ir šviesos. Tad jau keletą dešimtmečių švedai stengiasi važiuoti į savo ar draugų vilas pietinėje Ispanijoje ar iškeliauti atostogų į Kanarų salas. Tokie Naujųjų sutikimai būna patys įsimintiniausi.

- Ko labiausiai trokštumėte ateinančiais metais?

- Pirmiausia, kad mano sūneliai Fredrikas ir Rikardas būtų sveiki. Bet to noriu kasmet. Taip pat svajoju dar kartą nuvažiuoti į Prancūzijos Rivierą, apsilankyti Nicoje, Kanuose, Monte Karle. Esu jau kelis kartus ten buvęs, bet ar gali atsibosti tokia graži aplinka, atsipalaidavę žmonės, geras maistas ir puikus vynas?

- O jeigu būtų lemta išsipildyti vienam visų klaipėdiečių norui, koks jis būtų?

- Pirmiausia labai trokštu, kad nauja Europa atneštų visiems to, ko visi labiausiai tikimės, – geresnę gyvenimo kokybę. O Klaipėdai visų pirma reiktų, kad būtų pakeisti bent jau sovietinių daugiaaukščių fasadai. Dabar jie tikrai kelia depresiją. Tie apšiurę niūrūs kvartalai nesuteikia jokios energijos, jokių pozityvių emocijų. Ypač tai pajuntu sugrįžęs iš Stokholmo. Tad miestui reikia spalvų. Blokiniai namai turi atgimti naujam gyvenimui, kaip tai įvyko Berlyne prieš dešimtmetį. Tada ir miestiečių gyvenimas taps ne tik spalvingesnis, bet ir džiaugsmingesnis.