Įspėja: jei valdžia ir toliau snaus, Lietuva gali likti be mokytojų

Visos viltys – geriausiuose Lietuvos universitetuose

Vienas iš LEU prijungimo prie VDU iniciatorių, Seimo Mokslo ir švietimo komiteto vadovas Eugenijus Jovaiša tvirtina, kad mokytojų rengimas bus stiprinamas geriausiuose šalies universitetuose – VU, VU Šiaulių akademijoje ir VDU.

Komiteto vadovas aiškina, kad studentai, kurie šiuo metu studijuoja LEU, turės galimybę studijas baigti, o naujos mokytojų rengimo programos bus sukurtos VDU.

„Visos LEU priedermės turėtų būti perduotos VDU ir čia turėtų būti suburtas stiprus pedagogus rengiančių dėstytojų kolektyvas. Niekas negalės priversti dėstytojų rinktis darbą VDU, tačiau, manau, kad tikrai atsiras dėstytojų, kurie savo mokslinę ir pedagoginę veiklą sutiks tęsti Kaune“, – svarsto E. Jovaiša.

Jis sutinka, kad šiuo metu beveik visose šalies mokyklose gyvybiškai svarbi problema – mokytojų stygius. Trūksta jau ne tik fizinio lavinimo, bet ir gamtos bei tiksliųjų mokslų, anglų kalbos mokytojų. E. Jovaiša taip pat apgailestauja, kad tarp dabar dar dirbančių mokytojų yra tik 7 proc. jaunų mokytojų. Likę – studijas baigę dar sovietmečiu.

Šiuo metu iki 30 metų amžiaus mokytojų, kurie yra patys atviriausi pokyčiams, tėra vos 3,6 proc.

„Taip atsitiko todėl, kad nuo 2010 m. iki 2018 m. buvo mažinamas finansavimas, skirtas mokytojų rengimui, o 2017 m. mokytojams-dalykininkams rengti valstybės biudžete iš viso nebuvo skirta pinigų“, – apgailestavo E. Jovaiša.

Paklaustas, kodėl taip pasielgė jo atstovaujamų „valstiečių“ suformuota vyriausybė, tvirtina, esą „mokytojų rengimui pinigų buvo rasta kitur“. E. Jovaiša įsitikinęs, kad su vadinamuoju universitetų perkrovimu turėtų Lietuvoje prasidėti ir naujas mokytojų rengimo etapas.

Jam antrina Švietimo ir mokslo viceministras Giedrius Vilūnas. Pasak jo, švietimo rezultatai rodo, kad, rengiant mokytojus, reikalingas esminis atsinaujinimas, pedagogai turi būti rengiami, sujungus geriausias šalies aukštųjų mokyklų pajėgas. Būtina atnaujinti ugdymo programas ir mokyklų tinklą: „Bet svarbiausias švietimo sėkmės garantas – kūrybingas, gerai parengtas ir motyvuotas mokytojas.“

Ministerijos LRT.lt pateiktoje informacijoje nurodyta, kad 2017 m. Lietuvoje pedagogus rengė iš viso 16 aukštųjų mokyklų. Buvo registruota daugiau nei šimtas švietimo ir ugdymo studijų krypties programų. Į pedagogikos studijas 2017 m. priimti 1052 studentai: 295 – kolegijose, 400 – bakalauro studijose universitetuose, 83 – magistro studijose universitetuose, 274 – profesinėse studijose universitetuose. Skaičiuojama, kad kasmet įstoja mokytis apie 1000 studentų, tačiau vos ketvirtadalis absolventų po studijų baigimo dirba mokytojais, o 2015–2016 m. 50 proc. šalies mokytojų jau buvo vyresni nei 50 metų.

VDU rektorius Juozas Augutis LRT.lt patikina, kad šiuo metu yra peržiūrimos mokytojų rengimo programos: „Neišeis iš mūsų universiteto mokytojas, neišmokęs bent dviejų kalbų, nemokantis dirbti kompiuterius ar integruoti kelių dalykų į vieną“.

Pasak rektoriaus, VDU atsiras Švietimo akademija, kurį laiką veiksianti Vilniuje ir Kaune. Naujų studentų, būsimų mokytojų, priėmimas šiemet numatytas jau Kaune. J. Augutis teigia esąs tikras, kad geriausi LEU dėstytojai atvažiuos dirbti į Kauną.

„Trečdalis mūsų dėstytojų jau ir dabar važinėja iš Vilniaus. Manau, kad „Lietuvos geležinkeliai“ pasirūpins nauju traukiniu Vilnius-Kaunas mūsų būsimiems dėstytojams vilniečiams“, – juokaudamas teigia J. Augutis.

Pramonininkų vadovas skambina pavojaus varpais

Nuolatos pastaruoju metu po šalį važinėjantis ir jau seniai švietimo problemomis besidomintis Pramonininkų konfederacijos vadovas Robertas Dargis, dalindamasis savo patirtimi, su nerimu pastebi, kad kuo toliau, tuo labiau juntamas mokytojų stygius, o ypatingai – provincijoje.

„Šiuo metu iki 30 metų amžiaus mokytojų, kurie yra patys atviriausi pokyčiams, tėra vos 3,6 proc.  Jau šiandien rajoninių mokyklų vadovai kalba apie tai, kad po 3–5 metų, jeigu nieko nekeisime, mes jau net nesvarstysime, ar pedagogas atliepia šių dienų reikalavimus. Jų tiesiog iš viso nebus“, – įsitikinęs R. Dargis.

Jis prisipažįsta, dažnai klausiąs, kokių argumentų dar reikia politikams ir švietimo bendruomenei, kad pagaliau būtų iš esmės pradėta švietimo reforma? Deja, kol kas būtini darbai ir sprendimai – dar tik popieriuose.

„Švietimo sistemos reforma – ne pati maloniausia užduotis politikams tiek Seime, tiek savivaldybėse, nors būtent nuo jų labiausiai priklauso ugdymo įstaigų reformos sparta regionuose. Diskusijas apie būtinas reformas daugeliu atveju nevienareikšmiai priima ir mokytojai. Pirmieji pokyčiai bus skausmingi, o pirmuosius rezultatus pajustume ne anksčiau nei po dešimtmečio, todėl ir reikia politikų sąmoningumo“, – tvirtina R. Dargis.