Išnagrinėjus R. Kurlianskio skundą – pasiūlymas sugriežtinti VSD kontrolę

R. Kurlianskis: buvau sekamas 13 metų

Seimo kontrolierius atmetė R. Kurlianskio skundus, kad jo atžvilgiu techninės priemonės buvo naudojamos neteisėtai, o surinkta medžiaga nepagrįstai perduota Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui – konstatuota, kad abiem atvejais VSD laikėsi įstatymų.

Kontrolierius nusprendė, kad jis neturi įgaliojimų svarstyti, ar tyrimą paskatinusias aplinkybes VSD pagrįstai įvertino kaip grėsmę valstybei ir ar surinkta medžiaga buvo išslaptinta pagrįstai, ir  tyrimą šiose dalyse nutraukė.

A. Katkuvienės teigimu, tai leidžia „pagrįstai teigti, jog R. Kurlianskio skunde nurodyti galimi pažeidimai ar trūkumai nenustatyti“.

Pats R. Kurlianskis sako, kad išvados patvirtino jo prielaidas, kas jis VSD buvo sekamas 13 metų, nors tuo metu buvo įvairių žiniasklaidos priemonių vadovas.

„Seimo kontrolierius savo tyrimo išvadose pripažino pažeidimus dėl sekimo termino trukmės, o taip pat pažeidimus dėl pareigos naikinti surinktą medžiagą“, – BNS teigė R. Kurlianskis.

„Mano padėčiai šios išvados įtakos nebeturės, tačiau rekomendacijose atsakingiems pareigūnams nurodyta įvesti nors kiek tvarkos, susijusios su žmogaus teisiu apsauga VSD veikloje. Tikiuosi, tai turės įtakos ateityje užtikrinant į specialiųjų tarnybų akiratį pakliuvusių valdžiai „tiesiog nepatogių“ asmenų žmogaus teises“, – pridūrė jis.

Remdamasis VSD informacija, kurioje buvo minima ir R. Kurlianskio veikla, Seimas po parlamentinio tyrimo konstatavo, kad „MG Baltic“ veikla kelia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui. Koncernas tyrimą pavadino politiniu farsu.

R. Kurlianskiui yra pateikti kaltinimai dėl politikų papirkimo, siekiant „MG Baltic“ koncernui naudingų sprendimų. Bylą šiuo metu nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. Jis savo kaltės nepripažįsta.

NSGK nagrinės ataskaitą

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (NSGK) kvies Seimo kontrolierių Augustiną Normantą pristatyti atliktą tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos verslininko R. Kurlianskio atžvilgiu.

NSGK pirmininkas „valstietis“ Dainius Gaižauskas ketvirtadienį BNS sakė, kad komiteto posėdis bus rengiamas, kai tik bus gauta visa tyrimo medžiaga, įskaitant jos įslaptintą dalį.

Jis teigė, kad bus nagrinėjami ir Seimo kontrolieriaus siūlymai taisyti Žvalgybos įstatymą jame numatant griežtesnę VSD kontrolę.

D. Gaižauskas sakė siūlysiąs sudaryti darbo grupę parengti įstatymo pataisas.

„Labai daug kyla ginčų, klausimų dėl Žvalgybos įstatymo, ir, manau, pagrįstų, todėl atsirado pirmasis pasiūlymas – dėl ombudsmeno. Tačiau manau, kad reikia darbo grupės, jog visi klausimai būtų sudėti ant stalo ir ieškoma sprendimo“, – tvirtino politikas.

Anot jo, Seimo kontrolieriaus nurodytos spragos turi būti sprendžiamos, bet tai daryti reikia įvertinus žvalgybinės veiklos specifiką.

A. Normantas savo ataskaitoje siūlo inicijuoti įstatymo pataisas ir numatyti maksimalius žvalgybos metodų taikymo terminus, įteisinti galimybę teismui skųsti žvalgybos pareigūnų veiksmus bei nustatyti VSD surinktos informacijos naikinimo sąlygas.

„Žvalgybos įstatyme terminų niekada nebuvo. Aišku, čia ir veikla, palyginti su kriminaline žvalgyba, yra kitokia. Žvalgyba vis dėlto vykdoma ne Lietuvoje, o kitoje valstybėje. Bet vienaip ar kitaip šitą klausimą reikėtų kelti ir diskutuoti, koks tas terminas turėtų būti“, – BNS sakė D. Gaižauskas.

Anot jo, klausimas dėl žvalgybos surinktų duomenų naikinimo tvarkos NSGK išvis nekeltas, todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti, kokia ji yra.

Komiteto pirmininko teigimu, sudėtingiausia gali būti nustatyti VSD pareigūnų veiksmų apskundimo tvarką. Pasak jo, ombudsmeno instituto įsteigimas būtų pirmasis laiptelis link to.

Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, asmuo dėl VSD veiksmų gali skųstis tik Seimo NSGK ir Seimo kontrolieriui, o pastarųjų sprendimai turi rekomendacinę galią.