Kauniečiai ištikimi tradicijoms – šv.Velykų rytą jie skubės į bažnyčią, kiaušinius margins svogūnų lukštais ir mėgausis artimųjų draugija.

Aurimas, kaunietis:

– Tėvams šventė – sūnus į gimtąjį Panevėžį atvažiuos. Žinau, kad stalas lūš nuo pačių skaniausių patiekalų, tad atsigriebsiu. Seilė tįsta vien tik pagalvojus apie mamos gamintą baltą mišrainę. Nuo vaikystės man ji pati skaniausia. Labai tikiuosi, kad tądien neteks rankų merkti į dažus, bet ne todėl, kad vyrai – prastesni kiaušinių margintojai. Margučio grožis priklauso ne nuo lyties, o nuo polėkio. Kokią dažymo techniką naudojame namuose? Žolelėmis aplipdome kiaušinio lukštą ir merkiame į įvairių spalvų dažus. Rezultatas nepakartojamas. Pas namiškius ilgai neužtruksiu – į Kauną grįšiu sekmadienio vakarą. Ką veiksiu kitą dieną, dar nežinau. Sakykite, ar Kaune kas nors vyks pirmadienį?

Kristina, emigrantė:

– Gyvenau Airijoje, grįžau į Lietuvą, o dabar keliuosi į Italiją, tad ir šv.Velykas sutiksiu už kelių tūkstančių kilometrų nuo gimtinės. Tiesa, šiemet Kristaus prisikėlimo šventė sutampa su mūsų vestuvių antrosiomis metinėmis, todėl pirmenybę teiksime pastarajai šventei. Žinoma, neužmiršime šv.Velykų. Namuose juk laksto sūnus. Kol mažas – jam įdomu viskas. Margučius tik dėl jo dažysime. Kaip? Tradiciškai – svogūno lukštais. Mažasis gal ir pridės pirštelį prie marginimo. Šiemet ant šventinio stalo bus ne tik vištų, bet ir šokoladinių kiaušinių. Italijoje per šv.Velykas kitokių nebūna. Prieš važiuodama į šią šalį domėjausi apie vietines tradicijas. Žinau, kad italai, tekant saulei, tris kartus eina aplink bažnyčią. Kiekviename, net pačiame mažiausiame kaimelyje tai daroma iškilmingai – su vėliavomis ir žalumynais. Ne todėl, kad italai – labai pamaldūs. Tiesiog jie labai mėgsta švęsti. Manau, ir mes pamėgsime. Beje, jei neklystu, šiemet šv.Velykas visi švęsime vienu metu. Todėl galėsime, kad ir su stačiatikiais susidaužti margučiais. Pažiūrėsim, kieno kietesni.

Violeta, dėstytoja:

– Gamtos atbudimo, Kristaus prisikėlimo ir linksmybių šventė. Visgi tą dieną žadu praleisti ramiai namuose. Tik pabudusi kartu su namiškiais skubėsiu į bažnyčią. Tai darysiu labai anksti. Jau nuo vaikystės ankstyvosios šv.Mišios man turi ypatingą prasmę. Margučiai? Kaip be jų. Nesu marginimo technikų žinovė. Apklijuosiu grūdeliais, žiedais ir į dažus panardinsiu. Pastarųjų turiu dar nuo praėjusių metų. Likusius svogūnų lukštais užklosiu – atrodys kaip Žemės rutulys. Antrąją šv.Velykų dieną skirsime viešnagei pas tėvelius.

Vidmantas Kijauskas, muzikantas:

– Iš paties ryto su šeima kulniuosime į bažnyčią. Po jos – šventiniai pusryčiai. Daušime, valgysime kaušinius, likusius – ridensime. Nenutraukiama tradicija – aplankyti tėvus. Pirmiausiai žmonos, o tada sėsime į automobilį ir lėksime pas maniškius.

Darius Kudirka, pianistas:

– Kiaušinius marginsime šeštadienio vakarą, kad sekmadienį galėtume skirti kitoms pramogoms. Nenaudosime nei ąžuolo žievės, nei spalvotų gėlių žiedų. Turime dažų nusipirkę. Aiškių laisvadienių planų nėra. Svarbiausia tądien ramybė. Visiems linkiu to paties. Gražios jums Kristaus prisikėlimo šventės.

Jadvyga, pensininkė:

– Anksčiau šv.Velykų švęsti pradėdavome Didįjį ketvirtadienį ir tęsdavosi visą velykinį laikotarpį iki pat Kristaus žengimo į dangų šventės. Didįjį ketvirtadienį ir penktadienį tikintieji eidavo kryžiaus kelius. Šeštadienį, nusileidus saulei visi pradėdavo švęsti Velyknaktį. Žmonės į bažnyčias eidavo su žvakėmis, o didžioji nakties kulminacija būdavo prisikėlimo žinia. Nuo tos minutės būdavo galima vėl groti vargonais. Tai daryti per didįjį tridienį – griežtai draudžiama. Sekmadienio rytą visi eidavome eidavome į bažnyčią ir aplink ją – minėdavome Kristaus nueitą kančių kelią. Kokios nuotaikos dabar? Sirguliuoju, tačiau šv.Velykos mano namų neapeis. Ant baltos staltiesės bus silkės lėkštė, baltos mišrainės, krienų indelis ir margučių. Ar stalas ne kuklesnis? Šiek tiek, bet ne dėl sunkmečio. Sveikata neleidžia ilgai kuistis virtuvėje. Viliuosi sulaukti pagalbos iš vaikų ir anūkų, kurie sekmadienį mins mano namų slenkstį.

Vaida Klinavičiūtė, studentė:

– Širdyje – šventinė nuotaika. Į galvą niekas nelenda. Tiesą pasakius, net nežinau, kaip švęsiu šv.Velykas. Greičiausiai su namiškiais ir draugais. Taip, marginsime kiaušinius. Vašku ir dažais. Man šauniai sekasi ant lukšto piešti saules ir gėles. Paskui juos daužysime ir valgysime su krienais. Kur eisiu ir ką darysiu vėliau? Pasirinksiu ekspromtu.