Generolas: nepaisant pandemijos, NATO ir Lietuvos kariuomenės – pasirengusios (interviu)

– Kiek žinau, jūs taip pat lankėtės ir Suvalkų koridoriuje.

– Taip, keliaudamas regione apsilankiau ir Suvalkų koridoriuje. Tai yra labai svarbi vietovė ir aš buvau ją matęs žemėlapiuose, palydovų nuotraukose, net ir skaitmeninėse pratybose, tačiau, kol savo kojoms nepraeini pro ją, kol nesupranti jos kompleksiškumo ir nepamatai, kaip viskas iš tikrųjų atrodo iš arti, negali jos iš tiesų įvertinti.

Ši vietovė NATO yra kritinės svarbos, nes ji yra fizinė Baltijos regiono jungtis ir tai yra tikrai įdomi vietose, kuri suteikia gana didelių privalumų gynybai ir tikrai ryškių kliūčių puolimo operacijoms. Aš esu atsakingas už NATO karinių pajėgų parengtį, tad tos parengties užtikrinimas ir reikalauja, kad aš gerai suprasčiau tokias kritines vietas, kaip Suvalkų koridorius, orientuočiausi jose ir galėčiau įvertinti, ko reikia kariuomenėms.

– Ar dabar, kai jau ten apsilankėte, galite įvardinti kokius nors konkrečius veiksmus, kuriuos reikia atlikti artimiausioje ateityje, kad aljansas galėtų užtikrinti šios vietovės gynybą?

– Žinote, nieko grandioziško daryti nereikia. Visada yra tam tikrų smulkių pakeitimų ir patobulinimų, kuriuos reikia atlikti, tačiau, kai vaikščiojau po šias vietoves, man tikrai labai didelį įspūdį paliko tai, kokį intymų ir gilų supratimą apie jas turi vietinių dalinių vadai.

Aš norėčiau dar kartą sugrįžti prie tų pratybų, apie kurias pasakojau jau anksčiau – lietuvių Dragūnų bataliono kariai tąkart labai artimai pažinojo vietovę ir panaudojo tai tam, kad įgautų pranašumą. Tą patį aš mačiau ir keliaudamas Suvalkų koridoriumi. Ten veikiantys padalinių vadai pažįsta teritoriją taip, kaip savo rankas, jie supranta jos privalumus ir trūkumus, jie žino, kurios vietos yra palankios gynybai ir šios jų žinios paliko man tikrai labai didelį įspūdį. Tad tikrai, nieko grandioziško daryti nereikia.

– Lietuviams rūpi, kad NATO būtų pajėgus užtikrinti stiprią regiono oro gynybą ir galėtų greitai dislokuoti papildomas pajėgas, jei jų prireiktų. Kaip manote, ar dabar yra padaryta ir daroma viskas, kad aljansas galėtų tai užtikrinti?

– Mes žiūrime bendrai į kariuomenių karinių funkcijų pajėgumus ir oro gynyba yra tik viena iš daugelio funkcijų, į kurias mes kreipiame dėmesį. Mes privalome žvelgti holistiškai į visą aljansą.

Pratybose mes visada stengiamės treniruotis taip, kaip mums tektų kovoti, tad visada stengiamės naudoti ir oro gynybos sistemas tam, kad būtume užtikrinti, jog galėsime jomis pasinaudoti ir tuomet, jei nesuveiktų atgrasymas.

Daugiausiai drąsos man suteikia tai, kad nepaisant pandemijos ir nepaisant iššūkių, kuriuos ji sukelia aljansui, mes esame pajėgūs treniruotis ir mes esame pajėgūs užtikrinti kovinę parengtį.

Kalbant apie greitą pajėgų perkėlimą, jūs žinote, kad mes turime NATO pajėgas, kurios yra pasiruošusios reaguoti. Mes turime tai, ką vadiname itin aukštos parengties greitojo reagavimo pajėgomis (angl. Very high readiness joint task force – BNS), kurios bet kurią akimirką yra pasirengusios persikelti ten, kur tik reikėtų, Vyriausiojo sąjungininkų pajėgų vado Europoje atsakomybės ribose.

Aš esu tikrai ramus dėl pajėgų parengties ir galimybės greitai juos perdislokuoti, aš esu ramus dėl planavimo, kurį mes jau atlikome ir manau, kad mes, visi kartu – Lietuva, kaip priimančioji šalis, aš, kaip LANDCOM vadas ir kai kurios kitos sąjungininkų tautos, dirbame drauge ties specifiniu planavimu, kad išspręstume visas mažas detales ir užtikrintume, kad galėsime tai padaryti.

– Norėčiau šiek tiek atsitraukti iš Baltijos regiono ir paklausti jūsų apie NATO paramą ne aljanso šalims, šalims, kurios dar tik siekia narystės arba yra partnerės, tokioms, kaip Ukraina ar Sakartvelas. Ką galėtumėte papasakoti apie savo misiją jose, kaip jūs stengiatės jas priartinti prie aljanso ir padėti jų saugumui?

– Džiaugiuosi, kad paklausėte. Prieš tai aš nepasakiau, kad itin svarbi Jungtinės sausumos pajėgų vadavietės misijos dalis yra susijusi su mūsų partnerių karinių pajėgų įgalinimu. Daugiausiai tai yra ne NATO šalys, tokios kaip Ukraina ir Sakartvelas, kurios sutinka prisijungti prie NATO misijų. Ir mes Sausumos pajėgų vadavietėje padedame jų kariuomenėms sukurti galimybės, kad jos būtų pajėgos dalyvauti NATO operacijose, kad jos galėtų sąveikauti su kitomis mūsų sąjungininkėmis. Mes treniruojamės su jomis, mes vertiname jų turimas sistemas, aš pats jau esu buvęs Sakartvele ir mūsų vadavietės karininkai bendrauja su šia šalimi, taip pat jau esu suplanavęs kelionę į Ukrainą.

Parama joms yra mūsų tikslas ir yra ypatingai svarbu, kai šios šalys savo pajėgomis prisideda prie bendrų NATO operacijų, tad mes esame labai susitelkę ties sąveikos galimybių užtikrinimu ir jų parengties kėlimu.

– Paskutinis mano klausimas yra susijęs su koronaviruso pandemija. Kaip dabartinė situacija įtakoja karinių pajėgų parengtį? Ar Baltijos šalys susiduria su kokiais specifiniais iššūkiais?

– Galiu atsakyti kaip NATO Sausumos pajėgų vadavietės, kuri dirba ties pajėgų parengtimi vadas – koronavirusas privertė mus optimizuoti procesus ir suefektyvinti pratybas. Vis dėlto tai liečia ne tik mano vadavietę, bet ir apskritai visas NATO kariuomenes.

Lietuva, kaip ir kiekviena kita šalis, išsprendė klausimą, kaip išlaikyti tinkamą parengtį pandemijos akivaizdoje. Visi yra susitelkę į karių sveikatos apsaugą, atstumų išlaikymą, kaukių dėvėjimą, visi stengiasi užtikrinti, kad būtų priimami tinkami ir toliaregiški sprendimai, kurie apsaugotų pajėgas, bet tuo pačiu – užtikrintų ir pakankamą jų parengtį.

Daugiausiai drąsos man suteikia tai, kad nepaisant pandemijos ir nepaisant iššūkių, kuriuos ji sukelia aljansui, mes esame pajėgūs treniruotis ir mes esame pajėgūs užtikrinti kovinę parengtį. Aš tikrai galiu pasakyti, kad tiek Lietuvos kariuomenė, tiek NATO yra pasirengę kovoti.