- Jadvyga Bieliavska, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo Etikos ir procedūrų komisija trečiadienį ketina svarstyti senovės baltų religinės bendrijos „Romuva“ kreipimąsi dėl, jos nuomone, neetiškų, antikonstitucinių Seimo nario konservatoriaus Žygimanto Pavilionio pasisakymų Seime apie šią bendriją.
„Romuvos“ nuomone, parlamentaras išplatino tikrovės neatitinkančius teiginius Seime ir paskelbė niekuo nepagrįstus kaltinimus, kurie galėjo turėti įtakos balsavimui Seime.
Nesutinkantis su šiais priekaištais Seimo narys Ž. Pavilionis etikos sargams pateikė argumentus, kuriais remiantis Seimo posėdyje pasisakė prieš valstybės pripažinimo suteikimą šiai bendrijai.
„Prieštaravimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo religinei bendrijai negali būti traktuojamas kaip religijos laisvės suvaržymas. (...) „Romuva“, kaip ir kitos Lietuvoje registruotos religinės bendruomenės, iki šiol laisvai veikė ir gali toliau veikti laikydamosi Lietuvos Respublikos įstatymų. Todėl teiginys, kad nesuteikus valstybės pripažinimo ji yra diskriminuojama ar kitaip varžoma jos religijos laisvė, yra nepagrįstas“, – sako Ž. Pavilionis.
Jo nuomone, „Romuva“ kaip religinė bendrija neatitinka Konstitucinio Teismo nutarime nurodytų valstybės pripažinimo suteikimo kriterijų.
„Valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso suteikimas priklauso Seimo diskrecijai. Seimas a priori nėra įpareigotas kokiai nors religinei bendrijai suteikti valstybės pripažinimo. Jokia religinė bendrija neturi išankstinės reikalavimo teisės, kad jai būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Todėl Seimo narių nuomonės išsakymas ar prieštaravimas dėl valstybės pripažinimo suteikimo „Romuvos“ bendrijai negali būti traktuojamas kaip šios religijos diskriminavimas ar siekis „suvaržyti religinės bendrijos teises“, – sako Seimo narys Ž. Pavilionis.
Pasak jo, kiekvienas Seimo narys turi konstitucinę teisę bei pareigą bei yra laisvas išsakyti visas jam žinomas abejones dėl to, ar konkreti religinė bendrija turi atramą visuomenėje ir ar jai turėtų būti suteiktas valstybės pripažintos religinės bendrijos statusas. „Taigi, kaip Seimo narys, turiu Konstitucijos garantuotą teisę į savo politinius, religinius bei akademinius įsitikinimus,“ – sako jis.
Jokia religinė bendrija neturi išankstinės reikalavimo teisės, kad jai būtų suteiktas valstybės pripažinimas.
Kaip ELTA jau skelbė, senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ kreipėsi į Europos Žmogaus Teisių Teismą (EŽTT), prašydama pripažinti, kad Lietuvos Respublika, Seimui atsisakius suteikti šiai bendrijai valstybės pripažintos religinės bendrijos statusą, pažeidė net kelis Europos žmogaus teisių konvencijos straipsnius: dėl minties, sąžinės ir religijos laisvės, diskriminacijos draudimo ir teisės į teisingą bylos nagrinėjimą bei teisės į veiksmingą teisinės gynybos priemonę.
Šių metų birželio 27 d. Seimas nepritarė, kad Senovės baltų religinei bendrijai „Romuva“ būtų suteiktas valstybės pripažinimas. Už pasisakė 40, prieš – 31, susilaikė – 15 Seimo narių.
EŽTT pateiktoje peticijoje nurodoma, kad Senovės baltų religinė bendrija „Romuva“ atitinka visus Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsnyje keliamus reikalavimus, būtinus išpildyti siekiant gauti valstybės pripažinimą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...
-
R. Duchnevičius siūlo leisti merams tuokti jaunavedžius8
Vilniaus rajono meras Robertas Duchnevičius kreipėsi į teisingumo ministrę Eweliną Dobrowolską, prašydamas apsvarstyti galimybę leisti merams tuokti jaunavedžius. ...
-
Medininkų pilyje vyks draugiškų Lietuvos ir Lenkijos santykių sutarties 30-io minėjimas1
Medininkų pilyje ketvirtadienį vyks Lietuvos ir Lenkijos draugiškų santykių ir gero kaimyninio bendradarbiavimo sutarties 30 metų jubiliejaus minėjimas. ...