Lietuvos darbo biržos vadovas Vidas Šlekaitis neteko darbo. Darbo biržos vadovas kaltinamas švaistęs bedarbių paramai skirtus milijonus.

Atleido už aplaidumą

Pirmadienio pavakarę socialinės apsaugos ir darbo ministras Rimantas Jonas Dagys pasirašė įsakymą atleisti septyniolika metų Lietuvos darbo biržai vadovavusį direktorių V.Šlekaitį. Ministras nurodė, kad kitą pirmadienį darbo neteksiantis vadovas atleidžiamas už nerūpestingai ir aplaidžiai atliktas savo pareigas.

"Kad Lietuvos darbo biržoje gausu problemų, buvo akivaizdu ir anksčiau, todėl paprašiau ministerijos Vidaus audito skyrių atlikti Lietuvos darbo biržos finansinį ir veiklos auditą", – sakė ministras R.J.Dagys.

Įsakyme ministras nurodė, kad Lietuvos darbo biržos direktorius "nerūpestingai ir aplaidžiai atliko savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, neužtikrino, kad būtų laikomasi Vyriausybės nutarimo "Dėl tarnybinių automobilių įsigijimo, nuomos ir naudojimo biudžetinėse įstaigose", taip pat kitų teisės aktų.

Apdalijo papeikimais

Praėjusį trečiadienį Lietuvos darbo biržos direktoriui V.Šlekaičiui jau buvo skirta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas už tai, kad įgyvendindamas Europos regioninės plėtros fondo finansuojamą projektą "Teritorinių darbo biržų infrastruktūros plėtra 2007–2013 m." pažeidė Viešųjų pirkimų įstatymą. Dėl to Lietuvos darbo biržai 1,6 mln. litų buvo sumažinta ES struktūrinė parama.

Be kita ko, kovo pradžioje V.Šlekaičiui buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas už tai, kad nebuvo užtikrintas Užimtumo rėmimo įstatymo nuostatų laikymasis, kad lėšos iš Užimtumo fondo būtų naudojamos pagal paskirtį.

Vakar Lietuvos darbo birža išplatino pranešimą, kuriame nurodė, kad įstaigos direktorius atleidimo priežasčių nekomentuos.

Iššvaistomi milijonai

Europarlamentarės Onos Juknevičienės manymu, Lietuvos darbo biržos vadovai turėtų prisiimti kaltę dėl to, kad darbo netekę šalies gyventojai negali pasinaudoti Europos fondų parama.

Vakar spaudos konferencijoje O.Juknevičienė negailėjo kritikos ES pinigus darbo netekusiems žmonėms remti gaunančiai ir skirstančiai Lietuvos darbo biržai.

Jos duomenimis, iš visų ES socialinėms reikmėms skiriamų lėšų Lietuva beveik penktadalį jų panaudoja darbo biržų ir kitų administracinių organų poreikiams, o kitos Europos šalys tam vidutiniškai skiria tik 3 proc. lėšų.

"Lietuvoje žmogus gauna tai, ką jam pasiūlo Darbo birža, tai, kas jai pačiai naudingiausia. Jeigu jūs netekote darbo, ateinate į Darbo biržą ir jums sako, kad galite gauti kompiuterių mokymo kursus, tris mėnesius jūs gausite stipendiją, baigsite tuos kursus, ir mes jau būsime jus parėmę, o ar jūs paskui rasite darbą, jūsų reikalas, – stebėjosi europarlamentarė. – Darbo birža su visa savo mokymo struktūra yra didžiausia problema, tinklas, per visą Lietuvą monopolizavęs paramą bedarbiams per mokymus, o rezultato beveik nėra. Žiūrėjau vieną projektą, kur už 80 mln. litų buvo planuojama sukurti 20 darbo vietų neįgaliems žmonėms. Jūs įsivaizduojate, kiek vienam žmogui iš 80 mln. litų skirta? Tai yra iš tikrųjų pinigų plovimo mašina."

Reikia keisti įstatymus

Europarlamentarė Ona Juknevičienė, peržiūrėjusi paramos iš Europos garantinių fondų (EGF) gavimo tvarką reglamentuojančius dokumentus, atrado daugybę lietuviškų įstatymų ir ES direktyvų neatitikimų.

Anot jos, pagrindinė problema, trukdanti EGF pinigams pasiekti žmogų tiesiogiai ir suteikti efektyviausią paramą sunkiausiu metu, yra Lietuvoje galiojantys įstatymai, apibrėžiantys ir ribojantys užimtumo rėmimo priemones.

"Tam, kad nuo gegužės padidėjusi EGF parama būtų prieinama ir kiekvienam darbo netekusiam Lietuvoje, būtina pakoreguoti atitinkamus įstatymus. Užimtumo įstatymas turi suteikti galimybę žmogui rinktis užimtumo skatinimo priemones pačiam, – sakė O.Juknevičienė. – Visų pirma būtina remti žmonių iniciatyvas patiems kurti darbo vietas ir finansuoti jų pradinį kapitalą, padėti įsigyti būtinus leidimus ir licencijas, įrangą."

Anot jos, turi būti sudarytos galimybės tobulintis pagal žmogaus pasirinkimą ir poreikius (gali būti suteikti kuponai laisvai pasirenkamiems mokymams, išmokos universitetiniam ar aukštajam išsilavinimui, kitai kvalifikacijai įgyti). Taip pat žmogus gali reikalauti papildomų išmokų, kai išlaiko nuo jo priklausomus asmenis, išmokų atlyginimo skirtumui ar persikraustymo išlaidoms kompensuoti. Būtina pratęsti išmokų mokėjimo terminą ieškant darbo iki 24 mėnesių ir jos turi atitekti be darbo likusiems žmonėms.