- Margiris Meilutis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Sulaukus Lietuvos pasiūlymo, Europos konstitucinių teismų konferencija artimiausiame gyvame posėdyje svarstys Baltarusijos ir Rusijos konstitucinių teismų narystės šioje organizacijoje klausimą, pranešė Konstitucinio Teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Tokį sprendimą konferencija priėmė po to, kai paskutiniajame nuotoliniame posėdyje D. Žalimas pasiūlė pašalinti šiuos teismus iš asocijuotų konferencijos narių dėl su teisės viršenybės bei demokratijos principais nederančių ir politizuotų sprendimų.
„Europinė konferencija yra pagrįsta tokiais principais, kad jos nariais gali būti tik nepriklausomas teismas, o manyčiau, kad iš priimamų sprendimų akivaizdu, kad apie nepriklausomumą kalbėti būtų sudėtinga ir, taip pat, teismas, kuris vadovaujasi teisės viršenybės, demokratijos ir pagarbos žmogaus teisėms principais“, – BNS sakė D. Žalimas
„Iš sprendimų akivaizdu, kad šiais principais nesivadovaujama, o greičiau veikiama prieš juos“, – pridūrė jis.
KT pirmininkas taip pat teigė vėliau sužinojęs, kad Rusijos Užsienio reikalų ministerija beveik visiems šalių konstituciniams teismams išsiuntinėjo notas, kad „tik nedrįstume apskritai nagrinėti šio klausimo, nes tai neatitinka bendradarbiavimo ir panašios dvasios“.
„Niekada anksčiau neprisimenu, kad kokia nors politinė institucija taip tiesiogiai kištųsi į europinės konstitucinių teismų konferencijos veiklą“, – sakė D. Žalimas.
Baltarusijos Masinių renginių įstatymas – antikonstitucinis
Anot jo, Baltarusijos Konstitucinis Teismas principus pažeidė patvirtindamas Masinių renginių įstatymą ir su juo susijusius Baudžiamojo ir Administracinių nusižengimų kodekso straipsnius.
„Būtent dėl šito akto, pirmiausia, aš ir siūlau pašalinti Baltarusijos Konstitucinį Teismą iš asocijuotų europinės konferencijos narių“, – sakė D. Žalimas.
Lietuvos KT pirmininko teigimu, Baltarusijos teismas taip pat teisėtais pripažino akivaizdžiai suklastotus prezidento rinkimus ir paskelbė savo poziciją, nors to padaryti jų neįgalina joks įstatymas.
Iš sprendimų akivaizdu, kad šiais principais nesivadovaujama, o greičiau veikiama prieš juos.
„Ji (pozicija –BNS) tikrai neturi jokio teisinio pagrindo nei Konstitucijoje, nei įstatymas koks nors įgalina Konstitucinį Teismą priimti savo iniciatyva, pabrėžiu – formaliai tai buvo savo iniciatyva, nors visi mes suprantame, kad turbūt pagal skambutį – savo iniciatyva priimti kažkokių pozicijų“, – tvirtino D. Žalimas.
Pašalinti Baltarusijos teismą iš konferencijos taip pat siūloma ir dėl to, kad jis antikonstitucine paskelbė koordinacinę tarybą, kuri, pasak D. Žalimo, yra paskutinė įmanoma Baltarusijos pilietinės visuomenės priemonė susiklosčiusiomis sąlygomis.
Toks sprendimas atėmė iš visuomenės vienintelį būdą siekti permainų, nes jokių teisinių kelių užginčyti oficialiai paskelbtus rinkimų rezultatus nėra.
„Baltarusijos Konstitucinio Teismo pozicija, ji turėjo įtakos tam, kad koordinacinės tarybos nariai dabar yra persekiojami ir taikių susibūrimų dalyviai yra persekiojami“, – pabrėžė D. Žalimas.
Rusijos KT tarptautinius principus pažeidžia nuo 2014 metų
Kalbėdamas apie Rusijos Konstitucinio Teismo sprendimus D. Žalimas teigė, kad pirmasis jų, pamynęs teisės viršenybės principą ir tarptautinės teisės normas priimtas dar 2014 metais, kai buvo pateisinta Rusijos įvykdyta Krymo aneksija.
„Atvejis beprecedentis – niekada anksčiau joks Konstitucinis teismas pasaulyje tokia veikla neužsiėmė“, – pažymėjo jis.
Rusijos teismas, anot D. Žalimo, taip pat sukūrė pagrindą nepaisyti tarptautinių teismų, Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) sprendimų.
Baltarusijos Konstitucinio Teismo pozicija, ji turėjo įtakos tam, kad koordinacinės tarybos nariai dabar yra persekiojami ir taikių susibūrimų dalyviai yra persekiojami.
„Kai EŽTT nurodė paleisti Aleksejų Navalną ir tas sprendimas nėra vykdomas, tai pagrindą tam padėjo ne kas kitas, o Rusijos Konstitucinis Teismas“, – sakė jis.
Kitas jokių tarptautinių teisės principų neatitinkantis sprendimas buvo įtvirtintas pernai, kai teismas pateisino Rusijos Konstitucijos pataisas, kurioms įtvirtinta galimybė Vladimirui Putinui dar dvi kadencijas eiti prezidento pareigas.
Pasak D. Žalimo, teismas ne tik patvirtino kitokia tvarka, nei numatyta Konstitucijoje, priimtas pataisas, bet tai padarė „visiškai populistiniu argumentu, kuris yra mėgstamas tokiose autoritarinėse šalyse“ – neva tokia yra tautos valia.
Anot jo, šios pataisos nedera teisės viršenybės ir demokratijos principais bei pažeidžia europinius standartus dėl kadencijų ribojimo.
„Venecijos komisija ne kartą pasisakė, kad jei toks ribojamas yra pašalinamas, tai jau kelia autoritarizmo grėsmę. Šituo požiūriu Komisija labai kritiškai įvertino būtent tą nuostatą, kuri yra pavadinta „ad hominem išimtis“, skirta prezidentui Putinui, dar buvusiam prezidentui Medvedevui gali būti taikoma (...) praktiškai leidžianti dabartiniam prezidentui būti iki gyvos galvos“, – teigė Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Konstitucinės teisės principus pažeidžia ir Rusijoje išplėstos prezidento galios bei Valstybės tarybos pavertimas vykdomosios valdžios institucija, pažeidžiantis valdžių padalijimo principą, teigė jis.
Reikalinga diskusija dėl bendrų standartų
D. Žalimo teigimu, iškėlus klausimą dėl Rusijos ir Baltarusijos Konstitucinių Teismų pašalinimo, nuspręsta, kad reikia platesnės diskusijos apie tai, ką reiškia būti europinės konferencijos nariu, tačiau, kadangi posėdis vyko nuotoliniu būdu, nuspręsta ją surengti gyvai.
„Aš tik galiu pasidžiaugti, kad jeigu anksčiau tikrai matydavau, kad mažuma būtų linkusi apskritai svarstyti šiuos klausimus dėl Rusijos ir dėl Baltarusijos, tai dabar pusė visų narių buvo linkę svarstyti nuotoliniu būdu. Tai rodo, kad valstybių konstitucinių teismų požiūris tiek į Rusijos, tiek į Baltarusijos konstitucinių teismų veiklą, jis tikrai kinta“, – sakė jis.
Tai rodo, kad valstybių konstitucinių teismų požiūris tiek į Rusijos, tiek į Baltarusijos konstitucinių teismų veiklą, jis tikrai kinta.
Pastarajame posėdyje tokią diskusiją palaikė 17 iš 34 šalių, kurios buvo pasiryžusios tai daryti net ir nuotoliniu būdu.
Tuo tarpu, kai 2015 metais Lietuva iškėlė klausimą dėl Rusijos Konstitucijos Teismo veiksmų svarstymo, jį palaikė tik septynių valstybių konstituciniai teismai.
„Iš tiesų yra vilties, kad tas klausimas aktyviau pajudės, bet čia jau yra būsimo Lietuvos Konstitucinio Teismo pirmininko uždavinys. Džiaugiuosi, kad apskritai bent jau pavyksta užmegzti norą diskutuoti“, – sakė D. Žalimas.
„Tokia konstitucinių teismų veikla, kaip Rusijos ir Baltarusijos, ji diskredituoja patį konstitucinį teisingumą, čia reikia kalbėti atvirai“, – tvirtino jis.
Konstitucinio Teismo pirmininkas pabrėžė manantis, kad būtina apginti poziciją, jog Europos konstitucinių teismų konferencijos nariais negali būti bet koks teismas, jis turi laikytis bendrų principų ir vertybių.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Kariuomenė dezinformacija vadina Baltarusijos pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos5
Kariuomenė neigia Baltarusijos institucijų pranešimus apie dronų ataką iš Lietuvos ir vadina tai dezinformacija. ...
-
Policija įspėja penkių miestų gyventojus ir paaiškina, kas vyks2
Balandžio 24–25 d. Lietuvos policija ir kitos valstybės institucijos dalyvauja pratybose. Jose imituojami sulaikymai, inkasatorių užpuolimas, pabėgimas iš įkalinimo įstaigos ar kitos ypatingosios ar nepaprastosios situacijos. Policija ragin...
-
Tuskulėnų memoriale bus pagerbtos Ruandos tutsių genocido aukos
Diplomatinė bendruomenė ketvirtadienį Tuskulėnų dvaro memoriale Vilniuje organizuoja renginį, skirtą paminėti tutsių genocido Ruandoje 30-metį. ...
-
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių mobilizuojamų ukrainiečių
Lietuva žada sekti Lenkijos pavyzdžiu dėl užsienyje gyvenančių ir į karą šaukiamų ukrainiečių vyrų, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
R. Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie A. Tapiną5
Parlamentaras Remigijus Žemaitaitis įvykdė teismo įpareigojimą paneigti pareiškimus apie visuomenininką Andrių Tapiną. ...
-
Pernai daugėjo žemiau absoliutaus skurdo ribos gyvenančių žmonių12
Žemiau absoliutaus skurdo ribos pernai gyveno 6,5 proc. visų šalies gyventojų – apie 187 tūkst. žmonių, arba 2,7 proc. punkto daugiau nei 2022 metais, ketvirtadienį pranešė Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Apie įstojimą į ES primena ir skėčių akcija1
2004 m. gegužės 1-ąją Lietuva kartu su kitomis devyniomis Vidurio ir Rytų Europos valstybėmis oficialiai tapo ES nare. Tą dieną Europoje surengta skėčių pakėlimo akcija. ...
-
Žmonėms su negalia įgyti vairuotojo pažymėjimą – misija (ne)įmanoma: „Regitra“ teisinasi2
Bandžiusi įgyti vairavimo teises, negalią turinti moteris susidūrė su netikėta kliūtimi – paaiškėjo, kad „Regitra“ neturi jos negaliai pritaikyto automobilio. Moteris dėl tokios situacijos pateikė skundą Lygių galimybių ko...
-
Baltijos šalys bendradarbiaus valdant su sveikata susijusias krizes
Trečiadienį sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys Briuselyje pasirašė memorandumą su kitų Baltijos valstybių – Latvijos ir Estijos – ministrais dėl bendradarbiavimo ir savitarpio pagalbos su sveikata susijusių krizių valdyme, ...
-
Pasienyje su Baltarusija – ramu1
Pasienyje su Baltarusija nefiksuota neteisėtų migrantų, ketvirtadienį pranešė Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT). ...