- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi buvęs Konstitucinio Teismo (KT) pirmininkas, Vytauto Didžiojo universiteto Teisės fakulteto dekanas prof. dr. Dainius Žalimas.
Buvęs KT pirmininkas nešykšti kritikos teismo sprendimui dėl buvusio Kauno savivaldybės administracijos direktoriaus Viliaus Šiliausko rekordinio kyšio byloje ir teigia, kad teisingumas vykdytas į nuteistojo pusę. Apie tai plačiau – pokalbis su žurnalistu Gražvydu Muižiu.
– V. Šiliauskas – dar vienas Temidės triumfas. Teisingumas atkurtas. Žinoma, ironizuoju. Kaip vertinate šią bylą?
– Puikiai suprantame, kad, neišgirdus išsamesnių įtikinamų argumentų, toks nuosprendis neatrodo teisingas. Tai – kaip teisingumo vykdymas į kaltinamojo pusę. Paskirta bausmė atrodo neproporcinga padarytiems nusikaltimams. Visi kalba, kad tai didžiausi kyšiai Lietuvos istorijoje. Tai – įrodyta. Iš esmės po sprendimo V. Šiliauskas tik neteko kyšio didžiosios sumos ir gavo simbolinio dydžio baudą. Tokie nuosprendžiai, nepaisant to, kad galbūt bus ištaisyti, kompromituoja teisminę sistemą. Tai nepadidins pasitikėjimo teismais.
Ką gali jausti žmogus, kuris gyvena nuo algos iki algos, kai mato, kad asmuo, paėmęs tokio dydžio kyšį, lieka nenubaustas. Neturiu išsamesnių duomenų apie nuteistojo asmenybę, bet galiu spėti, kad, ko gero, jo disponuojamas turtas yra gerokai didesnis. Nepritaikyta baudžiamojo pobūdžio priemonė – išplėstinis turto konfiskavimas. Kovai su korupcija svarbiausia ne tik bausmės neišvengiamumas, bet ir jos efektyvumas. Pačios efektyviausios bausmės – nė laisvės atėmimas, svarbiausia, kovojant su korupcija, paveikti turtinę santykių sferą, t. y. išplėstinis turto konfiskavimas, kuris paliestų nuteistąjį, taip pat, spėju, ir jo aplinką.
– Buvo įvardyta 140 ar 170 nekilnojamojo turto vienetų. Tai – kosminis skaičius.
– Lietuvoje kova su korupcija bus efektyvi, kai visi šie 140 ar 170 objektų bus konfiskuoti.
– Byloje kyšis buvo nustatytas ir įrodytas. Konfiskuojama įrodyta 260 tūkst. eurų suma. Tačiau stiklainėlių galėjo būti ir daugiau.
– Galėtų būti svarstoma apie didžiosios dalies nekilnojamojo turto objektų konfiskavimą. Kai bus pritaikytos tokios baudžiamojo poveikio priemonės, kova su korupcija bus žymiai rezultatyvesnė. Dabar tai – tik korupcijos skatinimas.
– Tai turėjo tapti parodomuoju teismo procesu. Administracijos direktorius – aukšto rango valstybės tarnautojas, kurio rankose – Kauno statybos. Nurodyti aštuoni kyšio atvejai. Teismai galėtų parodyti, kad Lietuvoje tokios korupcijos būti negali. Tačiau sulaukiama tik 65 tūkst. eurų baudos.
– Turint 140 ar 170 nekilnojamojo turto objektų, tai – niekai.
– Kokiu būdu įmonė „Autokausta“ galėjo išsigryninti pinigų kyšiui? Ką veikia Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT)? Įmonė vokelyje gali atnešti 140 tūkst. eurų. „Autokaustos“ vadovas buvo atleistas nuo atsakomybės, nes pats pranešė apie kyšį. Tačiau juk jų buvo aštuoni.
– Klausimų daug. Pasirodė kita teismų veiklos pusė. Sunku protu paaiškinti tokius nuosprendžius. Manau, patys teisėjai privalo paaiškinti priimtus sprendimus. Kyšis gali būti tęstinė veikla. Visa tai iki detalių turi būti mums aišku iš teismo nuosprendžio aiškinimo, deja, aiškios ir ryškios komunikacijos neteko matyti. Tai teismų veiklos pusė, kai jie jaučiasi aukščiau visuomenės ir nemano, kad verta ką nors aiškinti.
– Visos institucijos užsikardžiusios atstovais spaudai. Manau, tokią bylą turėjo įvertinti aukščiausi šalies pareigūnai – ministrė, Prezidentas. Tai pavyzdinis atvejis, kaip Lietuva geba arba negeba tvarkytis su korupcija. Lietuvoje užtenka pasakyti, kad nori turėti namą Tenerifėje, ir tai – lengvinanti aplinkybė. Eligijaus Masiulio atveju – namą Neringoje. E. Masiulis išteisintas.
– Neskubėkime, bus apeliacinės instancijos.
– Byla pasimiršta, nes tęsiasi daug metų. Juokinga, kad Seimo narys nežino, jog, imdamas paskolą, turi dar kažką padaryti.
– Atskleidėte dvi problemas. Viena vertus, teismai arba visuomenę laiko kvailio vietoje, arba patys keistai patiki argumentais, kurie neatitinka sveiko proto reikalavimų. Paskolos butelyje argumento, manau, teismas turėjo paisyti kaip neatitinkančio sveikos logikos ir proto, neparemto jokiais rimtais įrodymais. Teismas turi paneigti tai, kas akivaizdžiai neprotinga. Kartais ieškoma absurdiškų pateisinimų, kurie kelia įvairių sąmokslo teorijų. Galima užduoti klausimų dėl teisėjų kvalifikacijos.
Lietuva nepasitikėjimo teismų sistema statistikoje atrodo liūdnai.
Kita problema – ilgai trunkantys teismų procesai. Pagrindinė Lietuvoje silpnoji grandis kovojant su korupcija – teismai. Teisminių procesų ilgumas rodo, kad teismai dirba nekokybiškai. Žmonės užmiršta, kas ten buvo, kokie nusikaltimai įvykdyti. Taip atsiranda pakantumas korupcijai ir netiesioginis skatinimas. Tai labai didelė problema, o teismams tai patogu, nes visada gali suversti kaltę ikiteisminio tyrimo pareigūnams, kad kažko nepadarė. Tačiau jie negali susigalvoti versijų, kurios absurdiškumu prilygtų teismams.
– Ikiteisminio tyrimo pareigūnams po tokių nuosprendžių nusvyra rankos. Teisėjų, mano naujausiais skaitytais duomenimis, atlyginimas – 6 tūkst. eurų.
– Taip, neseniai jų atlyginimai buvo beveik padvigubinti. Manau, tai – klaida. Teisėjai, priimantys tokius nuosprendžius, uždirba kosminius atlyginimus.
Turbūt nemaža jų dalis net patys nerašo nuosprendžių, o palieka padėjėjams. Taip pat klausimų kelia teisėjų atrankos kokybė. Negana vien psichologinio egzamino, reikėtų parašyti bent puslapį teksto kokia nors teismine tema.
Teisėsaugos pareigūnai praeina mokymus, o teisėjams, atrodo, nieko tokio nėra. Dabar teisėjai viešąjį kalbėjimą palieka spaudos atstovams, tačiau patys privalėtų komentuoti priimtą nuosprendį ir atsakyti į visuomenei rūpimus klausimus. Deja, daug teisėjų nesugeba sakinio suregzti, todėl ir tokie rezultatai. Nenoriu kalbėti kaip apie visumą, bet sistema šlubuoja iš esmės ir ją žymiai sunkiau pataisyti, kadangi teismai visada gali prisidengti nepriklausomumu.
Nėra ir nebus Prezidento ar ministrės reakcijos, nes bus apkaltinti kėsinimusi į teismų nepriklausomumą. Reikia suvokti, kad teismų nepriklausomumas neišvengiamai būtinas. Tačiau jis turi ir negatyvią pusę, po kuria galima slėpti atskaitomybės visuomenei tvarką.
– Kiekvieno iš mūsų darbe egzistuoja atsakomybė už priimamus sprendimus.
– Teismų savivalda nesugeba susitvarkyti su problemomis. Jei paaiškėtų, kad šis nuosprendis yra neteisingas, už šiurkščias klaidas darbe teisėjai gali būti patraukti drausminėn atsakomybėn. Žinau vieną kitą tokį atvejį, tačiau tai buvo labai akivaizdžios klaidos.
Kitą kartą, jei teisėjų savivalda nesugebės imtis sprendimų, gali būti atvejų, kai į valdžią ateis jėgos, kurios norės teismų sistemą reformuoti.
– Ir didžioji dalis visuomenės tam pritartų.
– Grįžtame prie to, kad teismai nesugeba argumentuoti savo sprendimų ir pateikti visuomenei.
Nereikia žaisti su minia ir jai pataikauti. Esu per savo karjerą priėmęs tikrai nepopuliarių sprendimų. Tačiau, jei sugebi paaiškinti, pagrįsti, negatyvi reakcija gerokai sušvelnėja. Nereikia bijoti atsakomybės dėl priimto sprendimo, o paaiškinti, argumentuoti – galbūt įtikinsi visus.
– Pakertamas visuomenės pasitikėjimas valstybe bendrąja prasme, kaip ji veikia.
– Pasitikėjimas valstybe pakertamas, nes visuomenė nejaučia teisingumo. Ji mato, kad tas, kuris ima kyšius, nebaudžiamas. Tačiau, jei pavogsi nedidelės vertės daiktą, būsi nubaustas.
Lietuva nepasitikėjimo teismų sistema statistikoje atrodo liūdnai. Politikai, bijodami būti apkaltinti, kad kišasi į teismų nepriklausomumą, neliečia šios temos. Pagal visuomenės apklausas, pirmoje vietoje nepopuliariausios politinės partijos, tada – Seimas, Vyriausybė, ketvirtoje vietoje su minusiniu reitingu – teismai. Tai rodo, kad visuomenė nejaučia teisingumo. Teisinei valstybei tai nieko gero nežada. Metai iš metų tai nesikeičia.
– Permainų tikėtis turbūt neverta. V. Šiliausko byla tapo eiliniu to įrodymu.
– Gal apeliacinėje instancijoje bus priimtas nuosprendis, kuris įtikins, bus pagrįstas. Dabar atrodo ir neteisingas, ir nepagrįstas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
NATO oro policijos misiją vykdančius italus sustiprino prancūzai su naikintuvais „Rafale“
Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose ketvirtadienį įvyko NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija. ...
-
Švenčionių gatvėje – daug policijos pareigūnų ir ribojamas eismas
Kauniečiai ketvirtadienį atkreipė dėmesį į policijos pareigūnus Švenčionių gatvėje. ...
-
Kauno senamiestis turės eglutę: ją kūrė J. Šmidtienė3
Lapkričio 30 d. 16 val. Kaune, senamiestyje, bus įžiebta Kalėdų eglutė. Jos autorė – menininkė Jolanta Šmidtienė, pagrindines egles, iškildavusias Rotušės aikštėje, kurdavusi šešiolika metų. ...
-
Sostinės policijai vadovaus dabartinis Kauno pareigūnų viršininkas M. Baršys
Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui (AVPK) vadovaus Kauno AVPK viršininko pareigas einantis Mindaugas Baršys. ...
-
Vyriausybė su „Rheinmetall“ pasirašys dvi sutartis
Lietuvos Vyriausybės ir Vokietijos gynybos pramonės milžinės „Rheinmetall“ atstovai penktadienį pasirašys žemės sklypo būsimai gamyklai Radviliškio rajone nuomos bei 155 mm šaudmenų įsigijimo sutartis. ...
-
Orai: daugelyje rajonų numatomas lietus, kai kur su šlapdriba
Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba informuoja, kokių orų tikėtis artimiausiu metu. Pasak sinoptikų, šiomis dienomis kritulių netrūks, tačiau savaitgalį orai pagerės. ...
-
LRT pavojingais stabilumui vadina R. Žemaitaičio pasisakymus apie transliuotojo auditą11
Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija (LRT) sako, kad „Nemuno aušros“ lyderio Remigijaus Žemaitaičio pasisakymai apie visuomeninį transliuotoją kelia pavojų stabiliai jo veiklai. ...
-
Po aviakatastrofos aukas renkantis Raudonasis Kryžius: per kelias paras padvigubėjo suaukota suma1
Po Vilniuje įvykusios aviakatastrofos pagalbą nukentėjusioms šeimoms teikiantis Lietuvos Raudonasis Kryžius (LRK) teigia, kad per kelias paras surinktų aukų skaičius išaugo dvigubai. ...
-
Dvigubai išaugus kreipimųsi skaičiui, Vaiko teisių linija dirbs šešias dienas per savaitę
Dvigubai išaugus kreipimųsi į Vaiko teisių liniją skaičiui, nuo gruodžio 1 dienos keičiasi jos darbo laikas, vaikus ir tėvus vaiko teisių gynėjai konsultuos šešias dienas per savaitę – pirmadienį–šešta...
-
„Pienocentro“ darkytojai bando teisintis2
Paveldosaugininkams sustabdžius „Pienocentro“ tvarkybos darbus, skaičiuojama galima pastatui padaryta žala, nes tinkas buvo purškiamas, o ne tepamas, kaip to reikalavo patvirtintas projektas. Tarpukario modernizmo perlo rangovai įsitikin...