Burine jachta – link Šiaurės ašigalio

Nuo Rytų Sajanų iki Poliarinio Uralo, Mongolijos ir užšalusio Baikalo ežero – taip skamba šeimos gydytojo ir atokių kraštų tyrinėtojo Kęstučio Juškos kelionių sąrašas, kuris netrukus pasipildys dar viena atšiauria vieta. Vyras siekia garsinti Lietuvos vardą pasaulyje – šią vasarą nuosava burine jachta plauks per Arkties vandenyną.

Pasitarnaus mokslui

Arktinę svajonę įgyvendinti po trejų metų trukusio intensyvaus pasiruošimo K. Juška pradėjo pernai, kai burine jachta plaukė nuo Klaipėdos iki Trumsės – vieno šiauriausių miestų pasaulyje, dažnai vadinamo vartais į Arktį.

„Šių metų vasarą prasidės antrasis ekspedicijos etapas – nuo Trumsės plauksiu gilyn į Arkties vandenyną. Tikslas – pasiekti kuo didesnę platumą ir apiplaukti visą Svalbardo salyną, – pasakoja keliautojas. – Jeigu dreifuojantys ledai iš Šiaurės ašigalio leis, tikiuosi pasiekti ir 83 ° platumą. Norisi ne tik keliauti, bet ir atnešti naudos Lietuvos mokslui, garsinti mūsų šalies vardą pasaulyje, – į Arktį nuplukdysiu pirmą burinę jachtą su lietuviška trispalve ir surinksiu Klaipėdos jūrų tyrimų mokslininkams reikalingų mėginių.“

Jis pasakoja, kad ekspedicija į du etapus buvo padalyta neatsitiktinai, – norėjosi skirti jai kuo daugiau laiko. Pirmojo etapo metu K. Juškai daugiausia iššūkių kėlė navigacija itin prastomis oro sąlygomis (audros, štormai, škvalai), švartavimasis naktimis, seklumos, jūrligė ir plaukimas be miego.

Komanda: apiplaukti Svarbardo salyną K. Juška ruošiasi kartu su drauge. / K. Juškos asmeninio archyvo nuotr.

Į kelionę – su drauge

Antrojo etapo, numatyto 2024-ųjų liepos–rugpjūčio mėnesiais, metu laukia kiek kitokios grėsmės.

„Jūrlapiuose yra nepažymėtų uolų, į kurias yra rizika atsitrenkti, jachta taip pat gali būti sutrinta judančių ledo lyčių. Nemažą pavojų kelia  baltosios meškos, nuo kurių apsiginti labai sunku net turint ginklą“, – pasakoja kartu su gyvenimo drauge tyrinėti atokų pasaulio kampelį besiruošiantis lietuvis.

Keliautojas sako, kad antrojo ekspedicijos etapo metu turės palydovinį ryšį, todėl visi norintys galės stebėti jo nuotykius ir iššūkius realiu laiku socialiniuose tinkluose. Ekspedicijai pasibaigus, K. Juška visuomenei pristatys ekspediciją vainikuojančią „YouTube“ reportažų seriją.

Pirmeivė: papuošta lietuviška trispalve ši jachta skros Arkties vandenyną. / K. Juškos asmeninio archyvo nuotr.

Meškos, speigas ir badas

K. Juška kelionės tikslą jau daugiau kaip dešimt metų renkasi pagal tris kriterijus: jis turi būti kuo toliau nutolęs nuo civilizacijos, kuo sunkiau pasiekiamas ir kuo rečiau minimas kitų keliautojų ataskaitose.

„Nuo 2012 m. aplankiau Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją, Mongoliją, daugiau nei 700 km ėjau per užšalusį Baikalo ežerą ir su 70 kg sveriančia kuprine pėsčiomis keliavau Putoranų plynaukšte. Per šias keliones teko susidurti su rudosiomis meškomis, saugotis lede prasivėrusių properšų, prieš srovę 150 km tempti pripučiamą valtį, klampoti iki kelių įstrigus pelkėje, kęsti badą ir speigą, patirti daug kitų pavojų“,– dalijasi patirtimi atokių kraštų tyrinėtojas.

Iššūkiai: saugotis properšų lede, kęsti speigą ir badą K. Juškai – ne naujiena. Jis renkasi kuo sunkiau pasiekiamas ir kuo rečiau minimas kitų keliautojų ataskaitose krytis. / K. Juškos asmeninio archyvo nuotr.

Atsisakė pusės daiktų

Jis tęsia, kad pasirinkti kelionių maršrutai reikalauja ne tik fizinio pasiruošimo ir psichologinio tvirtumo, bet ir mokslo žinių.

„Mane labai žavi toks keliavimo būdas, kurį propagavo senieji keliautojai, – į atokius karštus jie vykdavo tik su jūrlapiu ar žemėlapiu rankose. Tokį patį iššūkį keliu ir sau – Arkties vandenyne pasiekęs virš 80 platumos, naviguosiu tik su jūrlapiu ir kompasu, nes elektroninių jūrlapių tiesiog nėra.“

Mane labai žavi toks keliavimo būdas, kurį propagavo senieji keliautojai, – į atokius karštus jie vykdavo tik su jūrlapiu ar žemėlapiu rankose.

Rengdamasis ekspedicijai į Arktį, K. Juška sudarė reikalingos įrangos sąrašą, o tada ėmė ir pusę jos išbraukė: „Logika paprasta – jeigu prieš 100 metų keliautojai tam tikrų daiktų neturėjo, jų nereikia ir man. Todėl iš savo sąrašo išbraukiau elektroninį ekraną, talpinantį žemėlapius, vandens gėlintuvą ir kitus daiktus, kurie galėtų gerokai palengvinti kelionę.“

Atokių kraštų tyrinėtojas sako, kad be įrangos pirkimo šiuo metu vyksta ir kiti ekspedicijos paruošiamieji darbai. Jis kartoja išmoktas navigacijos pamokas, studijuoja literatūrą ir bendrauja su potencialiais partneriais.

K. Juškos asmeninio archyvo nuotr.

Praverčia gydytojo patirtis

K. Juška pasakoja, kad rinktis gydytojo profesiją įkvėpė medicinos seserimi dirbusi močiutė, su kuria ligoninėje jis leisdavo laiką po pamokų.

„Šeimos gydytoju tapau dėl labai plačių kompetencijų – šeimos gydytojas yra pirmas žmogus, į kurį kreipiasi ne tik labai įvairaus amžiaus, bet ir labai skirtingų problemų turintys pacientai. Nuo to, kaip šeimos gydytojas išmanys savo darbą, didžiąja dalimi priklausys ir paciento gydymo sėkmė. Todėl labiausiai darbe džiugina kartu su pacientu pasiekti rezultatai, sprendžiant jų sveikatos problemas“, – pasakoja šeimos gydytojas iš Kauno.

Jis priduria, kad sukaupta darbo patirtis ne tik padeda gydant pacientus, bet praverčia ir keliaujant.

„Kai trūko gydytojų, yra tekę su mažomis miego pertraukomis ligoninėje budėti devynias paras iš eilės. Tai praverčia, kai reikia buriuoti naktimis, – tikina aistringas keliautojas. –  Be to, gydytojo darbas kelia nemažai emocinių iššūkių, kurie užgrūdina ir padeda įveikti sunkumus kelionėse, o medicinos žinios suteikia galimybę nelaimės atveju suteikti pagalbą sau ir sutiktiems aplinkiniams.“

K. Juškos asmeninio archyvo nuotr.


Link arktinės svajonės

• Šeimos gydytojas K. Juška jau daugiau kaip dešimt metų kelionėse tyrinėja atokiausius kraštus.

• Nuo 2012 m. jis aplankė Rytų Sajanus, Poliarinį Uralą, Jakutiją ir Mongoliją. 2017 m. perėjo užšalusį Baikalo ežerą (daugiau nei 700 km), 2018–2019 m. keliavo Putoranų plynaukšte.

• Nuo 2020 m. pradėjo intensyviai ruoštis įgyvendinti arktinę svajonę. 2022-ųjų vasarą du mėnesius buriavo Švedijoje, Stokholmo archipelaguose, o praėjusiais metais įveikė pirmą ekspedicijos etapą (Klaipėda–Trumsė, Norvegija).

• 2024-ųjų vasarą laukia antrasis ekspedicijos etapas, kuriame K. Juška plauks per Arkties vandenyną, turėdamas tikslą pasiekti kuo didesnę platumą, apiplaukti Svalbardo salyną ir surinkti mėginių Lietuvos mokslininkams.

• Ekspedicija ne tik prisidės prie Lietuvos mokslininkų atliekamų tyrimų, bet ir garsins šalies vardą, – K. Juška į Arktį nuplukdys pirmąją burinę jachtą su lietuviška trispalve.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

Daugiau straipsnių