Seksualinę prievartą moteris patyrė prieš devynerius metus, tačiau Vitos skriaudėjai atsakomybės nesulaukė.
„Mes su drauge buvome dviese apsvaigintos ir išprievartautos“, – dalijosi ji.
Vita ir jos draugė pamena tik tiek, kad pabudo svetimame bute. Merginos buvo apsvaigintos vadinamais „prievartavimo“ narkotikais.
„Aš neturėjau valios priešintis, ir ant manęs nebuvo jokių smurto žymių“, – pasakojo moteris.
Remiantis Lietuvos įstatymais, jei nėra smurto požymių – nėra ir nusikaltimo.
„Dabartiniai teisės aktai nesupranta elementarios žmogaus biologijos. Jie galvoja, kad žmogus sustingti negali, esą jis turi priešintis ir kovoti iki paskutinio“, – teigė „Ribologijos“ vadovė Rugilė Butkevičiūtė.
Seimo nariams perduoti 44 tūkst. gyventojų parašų, raginančių keisti teisės aktus.
„Dabar metas klausti, ką mes, kaip visuomenė, galime padaryti, kad palaikytume. Be to, kokių įstatymų trūksta, kad žmonės nesikreipia, nes jiems atrodo, kad negalės įrodyti“, – komentavo R. Butkevičiūtė.
Grupė parlamentarų parengė pluoštą Baudžiamojo kodekso pakeitimų, kurie turėtų ne tik paskatinti aukas kreiptis, bet ir atsakomybei patraukti daugiau seksualinių nusikaltėlių.
„Yra normos numatytos Baudžiamajame kodekse, bet, deja, neveikia“, – sakė darbo grupės pirmininkė Agnė Bilotaitė.
Teigiama, kad naujose pataisose yra viskas, ko dabar nėra, o skylių teisinėje bazėje esą daugybė. Pavyzdžiui, įvykus seksualiniam priekabiavimui darbe, atsakomybės sulaukti gali tik vadovai. Jei smurto auka – vyras, įrodyti dar sunkiau.
„Jei kolega prie kolegos priekabiauja, tai negalėtų patekti po Baudžiamuoju kodeksu tokiu atveju“, – kalbėjo A. Bilotaitė.
Pataisomis siūloma sujungti du skirtingus kodekso straipsnius, apibrėžiančius išžaginimą ir seksualinį prievartavimą. Atsirastų ir „laisvanoriško sutikimo“ sąvoka.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
„Keičiame patį požiūrį. Visa tai, kas būtų be sutikimo, kuris duodamas laisva valia, būtų laikoma seksualine prievarta“, – tvirtino A. Bilotaitė.
Jei nebuvo laisvanoriško sutikimo, prievartautojas būtų baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki penkerių metų.
„Tau pasako ne arba tyli – tu neturi aiškaus atsakymo. Tai yra laikoma, kad turėtum sustoti“, – aiškino Lietuvos žmogaus teisių centro direktorė Jūratė Juškaitė.
Laisvanoriškos valios principą jau įvedė 17 Europos Sąjungos valstybių. Tiesa, seksualinio smurto formų daugėja. Naujos pataisos numatytų atsakomybę ir už vaikų viliojimą internete.
„Suaugęs vyras rašo vaikams, kviečia kažkur susitikti, prašo kažkokius veiksmus atlikti. Jei tai nepasibaigia susitikimu ar kažkokiais veiksmais – toks asmuo išlieka nenubaustas“, – neslėpė A. Bilotaitė.
Pernai užregistruota apie 300 seksualinio smurto atvejų, o tai tris kartus daugiau nei ankstesniais metais. Negana to, 8 iš 10 aukų dažnai pagalbos net nesikreipia.
„Santykiuose intymiuose, kur yra fizinis, seksualinis smurtas – tokių skambučių turime 55 tūkst. Bet dėl seksualinio smurto turime mažiau nei 300 atvejų. Kyla labai natūralus klausimas – kodėl?“, – svarstė R. Butkevičiūtė.
Panašios pataisos siūlytos ir praėjusioje kadencijoje, tačiau sėkmės nesulaukė.
„Tikiuosi, jis bus sėkmingas, kad įtikinsime kolegas“, – tvirtino Seimo pirmininko pavaduotoja Orinta Leiputė.
Tiesa, teisingumo ministrė Rita Tamašunienė neatmeta, kad dalies punktų gali tekti ir atsisakyti.
„Bus labai išsamiai išanalizuotas ir atsakyti visi klausimai. Perteklinių ribojimų galbūt mes atsisakysime, bet ką reikia įtvirtinti, tai tikrai taip“, – tikino ji.
Be to, siūloma ilginti ir senaties terminą seksualiniams nusikaltimams prieš vaikus. Pagalbos kreiptis galėtų iki kol aukai sukaktų 30 metų.
(be temos)