Stengiamės užsitarnauti

Šiuolaikinėje darbo kultūroje, kurioje dominuoja produktyvumo ir veiklumo kultas, poilsis dažnai tampa savotiška prabanga, kurią reikia užsitarnauti.

Darbuotojai dažnai stengiasi prieš atostogas užbaigti visus darbus, dirba viršvalandžius, o atostogaudami vis tiek tikrina e. paštą, dalyvauja susitikimuose ar priima skambučius. Toks režimas neleidžia kūnui ir protui atsipalaiduoti – atostogos virsta tik kita darbo forma.

Artėjant atostogų metui, daugelis susiduria su papildomu stresu, kurį sukelia pasiruošimas joms – tiek darbinių užduočių užbaigimas, tiek kelionių ar veiklų planavimas. Tokia įtampa gali išsekinti dar prieš prasidedant atostogoms.

Situacija: daug žmonių tikisi, kad atostogos taps tarsi mygtukas „restart“ – leis atsikvėpti ir atgauti jėgas. Tačiau net teigiami pokyčiai organizmui yra savotiškas stresas. / freepik.com nuotr.

Nuolatinis streso režimas

Kai kurie žmonės sąmoningai palaiko ryšį su darbu net ir per atostogas, tikėdamiesi taip išlaikyti kontrolės jausmą ir sumažinti nerimą dėl nežinomybės. Nors tyrimai rodo, kad toks sprendimas gali suteikti psichologinį saugumo jausmą, fiziologiškai net ir minimalus įsitraukimas į darbą palaiko organizmo streso režimą.

Sprendimą, ar per atostogas visiškai atsiriboti nuo darbo, ar palaikyti tam tikrą profesinį ryšį, lemia asmeniniai bruožai, atliekamų pareigų pobūdis ir organizacinė kultūra.

Kai kuriems žmonėms trumpas kontaktas su darbu iš tiesų gali sumažinti nerimą ir padėti lengviau atsipalaiduoti – ypač jei jų atsakomybės apima strateginį sprendimų priėmimą ar ilgalaikį planavimą. Vis dėlto net ir trumpalaikis sugrįžimas į darbo aplinką gali fiziologiškai suaktyvinti streso reakcijas, trukdančias visavertiškai atsigauti.

Efektyviausias būdas iš tiesų pailsėti – tai reguliarus, tolygus poilsio ritmas ištisus metus. / freepik.com nuotr.

Karto per metus – mažai

Daug žmonių tikisi, kad atostogos taps tarsi mygtukas „restart“ – leis atsikvėpti ir atgauti jėgas. Tačiau net teigiami pokyčiai organizmui yra savotiškas stresas. Jei kūnas ir protas jau yra pervargę, net kelionė ar laikas gamtoje gali pasirodyti pernelyg intensyvus. Ne veltui daugelis pastebi, kad suserga būtent prasidėjus atostogoms – tai dažnas signalas, kad organizmas ilgą laiką veikė įtampos režimu ir tik dabar sau leidžia sustoti.

Remiantis įvairiais tyrimais ir ekspertų rekomendacijomis, efektyviausias būdas iš tiesų pailsėti – tai reguliarus, tolygus poilsio ritmas ištisus metus. Nors dažnai svajojame apie vieną ilgą atostogų periodą, jis nebūtinai yra efektyviausias. Ilgesnės atostogos iš tiesų padeda atitrūkti, tačiau jų poveikis trumpalaikis, jei po jų vėl grįžtama į perdegimo riziką keliančią darbo rutiną.

Trumpesnės, bet dažnesnės pertraukos – net ir kelių dienų – padeda geriau palaikyti emocinę ir fizinę pusiausvyrą. Svarbu suprasti, kad tikros atostogos – tai ne tik buvimas ne biure. Tai galimybė būti kitokioje aplinkoje, atsipalaiduoti, atkurti vidines jėgas, pabūti su savimi ir artimaisiais.

Efektyviausias būdas iš tiesų pailsėti – tai reguliarus, tolygus poilsio ritmas ištisus metus.

Tai, kas teikia malonumą

Kad atostogos taptų ne tik trumpa pertrauka nuo darbo, bet ir prasmingu atsistatymo laikotarpiu, svarbu sąmoningai rinktis veiklas, kurios padeda atgauti jėgas ir vidinę pusiausvyrą.

Tyrimai rodo, kad viena efektyviausių poilsio formų – buvimas gamtoje. Pasivaikščiojimai miške, prie vandens ar kalnuose ne tik ramina, bet ir skatina kūrybingumą, gerina dėmesio koncentraciją.

Be to, visapusiškam atsistatymui būtinas kokybiškas miegas. Ypatingą reikšmę turi buvimas su artimaisiais: nuoširdus bendravimas be skubėjimo ir be nuolatinio dėmesio nukreipimo į ekranus turi stiprų emocinį ir psichologinį poveikį.

Ne mažiau svarbi yra ir kūrybinė ar mėgstama veikla – tapyba, muzika, rašymas, sodininkystė ar bet kuris užsiėmimas, kuris teikia malonumą ir leidžia atsiriboti nuo kasdienės rutinos. Taip pat reikėtų nepamiršti fizinio aktyvumo.

Henry G. Uriko / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbi ilgalaikė gerovė

Galiausiai, svarbu apgalvotai suplanuoti grįžimą į darbą. Rekomenduojama palikti bent vieną „pereinamąją dieną“, kurią skirtumėte pasiruošimui ir adaptacijai. Vengiant sudėtingų susitikimų ar didelio krūvio pirmąją darbo dieną, galima ilgiau išsaugoti atostogų naudą ir palaikyti gerą savijautą.

Neabejotina, kad ilgalaikė gerovė neapsiriboja vien atostogomis – ji kuriama kasdien, per sąmoningus darbo ir poilsio įpročius. Tai apima gebėjimą nustatyti prioritetus, aiškiai atskirti profesinį ir asmeninį laiką, reguliariai daryti trumpas pertraukas ir mokėti sustoti net didžiausiame darbų įkarštyje.

Poilsio strategija – labai individualus dalykas. Vieniems tai – ramus buvimas gamtoje, kitiems – aktyvi veikla ar kūryba. Svarbiausia, kad pasirinktas būdas iš tiesų atstatytų jėgas, o ne imituotų poilsį, palikdamas tik dar giliau paslėptą nuovargį.

Henry G. Uriko, „Figure Baltic Advisory“ žmonių analizės, vertinimo ir vadovų ugdymo specialistas