U. Masi sekmadienį pranešė gavęs tokį patį laišką, kuriame padėkota už darbą, bet nėra kvietimo toliau dirbti taryboje. Anot jo, oficiali priežastis, kodėl jį ketinama pašalinti, nepateikta.
„Gruodžio 17 dieną gavau tokį patį laišką kaip dr. Arūnas Gelūnas ir Gintarė Masteikaitė. Žinau, kad kai kurie kiti asmenys ar organizacijų atstovai gavo oficialų kvietimą iš ministrės pirmininkės biuro dalyvauti tolimesnėje Valstybės pažangos tarybos veikloje. Tokio kvietimo nei Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, nei aš, negavome“, – feisbuke rašė U. Masi.
„Oficialios priežasties nėra“, – teigė jis.
Tuo metu valdančiųjų „valstiečių“ atstovas Eimantas Kirkutis LRT televizijai teigė, kad jau sulaukė kvietimo dirbti naujos sudėties taryboje bei turi apsispręsti iki pirmadienio.
Jis sako, kad yra kviečiamas taryboje atstovauti Seimo Ateities komitetui, nes yra jo narys.
„Jau buvau prieš tai buvusios sudėties (Valstybės – BNS) pažangos taryboje. Buvau deleguotas, nes esu Ateities komiteto narys“, – LRT televizijai sekmadienį sakė E. Kirkutis.
Oficialios priežasties nėra.
LiJOT vadovas paviešino jam adresuoto laiško tekstą, kuriame informuota apie peržiūrimą Valstybės pažangos tarybos sudėtį ir padėkota už darbą, tačiau nėra kvietimo toliau būti taryboje.
A. Gelūnas ir G. Masteikaitė ketinimą jų neįtraukti į naujos sudėties Valstybės pažangos tarybą siejo su savo veikla kultūros bendruomenės protestuose, prieštaravimu „Nemuno aušros“ buvimui Kultūros ministerijoje ir valdančiųjų siekiui skubiai keisti LRT įstatymą.
Tuo metu U. Masi teigė, jog LiJOT pastaruoju metu aktyviai pasisakė politikos klausimais, taip pat dalyvavo kultūrininkų ir šią savaitę vykusiuose protestuose prieš visuomeninio transliuotojo valdysenos pokyčius.
„Gaila, kad visuomenėje nusipelnę, žymūs, išmintingi ir veiklūs piliečiai, nevyriausybinės organizacijos šalinamos iš komisijų ar bendradarbiavimo formatų. Liūdina, kad didžiausia jaunimo organizacija Lietuvoje, vienijanti 57 skirtingiausias jaunimo organizacijas po savo skėčių nebėra kviečiama būti šio prasmingo ir svarbaus proceso dalimi“, – rašė U. Masi.
Jo teigimu, atranka į tarybą yra personalizuota, nėra aišku, kokie asmenys yra kviečiami bei kodėl jos nariai yra pašalinami.
Premjerės patarėjas Ignas Dobrovolskas sekmadienį LRT radijui sakė, kad šiuo metu derinama nauja tarybos sudėtis ir sprendimas keisti jos narius nėra priimtas.
Vėliau LRT televizijai jis teigė, jog tarybos sudėtis galimai bus patvirtinta kitų metų sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.
Vilniaus universiteto (VU) rektorius Rimvydas Petrauskas sekmadienį paskelbė besitikintis iš Vyriausybės paaiškinimo dėl ketinimo į naujos sudėties Valstybės pažangos tarybą neįtraukti A. Gelūno ir G. Masteikaitės bei suabejojo tolesniu VU mokslininkų dalyvavimu šioje taryboje.
Pagal birželį priimtą Vyriausybės nutarimą Valstybės pažangos tarybą sudaro 53 nariai – Vyriausybės vadovas, dešimt ministrų, Seimo nariai, akademikai, verslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai.
Dalis į tarybą įtraukto Ministrų kabineto nebeina pareigų po Gintauto Palucko Vyriausybės atsistatydinimo.
Valstybės pažangos taryba yra Vyriausybės komisijos statusą turinti institucija, Vyriausybei ir premjerui patarianti valstybės ateities projektavimo ir jos pažangos klausimais.
Taryba atlieka pažangos strategijos „Lietuva 2050“ įgyvendinimo stebėseną, prisideda prie kitų strateginio lygmens planavimo dokumentų, siekia skatinti viešas diskusijas apie šalies ir visuomenės ateitį, pažangos kryptis ir jų įgyvendinimą.
(be temos)
(be temos)
(be temos)