Alpinistus pasitiko karas

Rusų karių siaubiamoje Gruzijoje atsidūrę vilniečiai alpinistai džiaugiasi pagaliau pasiekę namus. Iš karo gniaužtų juos išvadavo ne Lietuvos ambasados Gruzijoje pareigūnai, bet vietiniai nualinto krašto gyventojai.

Nelaimę nujautė iš anksto

Atmosfera Gruzijoje vis dar įkaitusi - lietuviai nutraukia dar prieš pusmetį kruopščiai suplanuotus žygius po šalies kalnus ir grįžta namo. Taip pasielgė ir vilnietis Gintaras Čepas, kuris Tbilisio oro uoste nusileido rugpjūčio 7 d.

Tada trijų alpinistų ekspedicijai vadovauti turėjęs vyras dar nežinojo, kad jau kitą dieną Gruzijoje kils karas. Tiesa, nieko gera nežadančios nuojautos balsą G.Čepas išgirdo dar kraudamas kuprinę. Ekspedicijos dalyviams jis patarė pasiimti daugiau pinigų - jei kartais prireiktų.

Kaip tyčia, prireikė: Gruzijoje prasidėjus karui keturių žmonių komanda Vilnių pasiekė tik pabuvojusi Stambule ir Rygoje. Planuotos mėnesio atostogos sutrumpėjo iki savaitės.

Kalnus užtvėrė gruzinai

Kad įsiplieskė Rusijos ir Gruzijos konfliktas, lietuviai sužinojo iš tėvynėje likusių giminaičių. Rusams bombarduojant Gorio miestą, alpinistus tėvai ir bičiuliai atakavo SMS žinutėmis, kuriose maldavo skubiai rinktis daiktus ir sprukti iš karo zonos.
"Šalyje mums viskas atrodė ramu ir saugu, tačiau paniką sėjo artimieji. Jie raudojo ir persimainiusiais balsais prašė grįžti", - prisiminė G.Čepas.

Kalnų trauka darė savo. Lietuviai buvo pasiryžę kopti į užsibrėžtas viršukalnes, tačiau jų ketinimams sutrukdė Gruzijos pasieniečiai. Ilgai svarstę jie neišdavė lietuviams leidimų būti pasienio su Rusija zonoje.

Nors kalnų miesteliuose tūnoti buvo saugiausia, lietuviai nusprendė pasiekto Zugdidį, o iš jo - ir Tbilisį, kuriame Lietuvos ambasada Gruzijoje savo piliečiams organizavo kelionę namo.

"Nusileidome iki Mestijos ir susiradę mikroautobuso vairuotoją pasiprašėme vežami į Zugdidį. Susisiekęs su kitais vairuotojais vyriškis išsiaiškino, kad ten bazuojasi rusų tankai. Nusprendėme palaukti", - prisiminė G.Čepas.

Ambasados darbas pribloškė

Kelionės į Zugdidį lietuviai laukė dvi dienas. Per tą laiką jie susisiekė su ambasados Gruzijoje darbuotojais, tačiau paramos nesulaukė.

"Vietos gyventojai mums pagelbėjo kur kas daugiau. Kalbantis su žmonėmis iš ambasados susidarė įspūdis, kad jie visai nesiorientuoja situacijoje. Iš jų sulaukėme tik aptakių frazių apie propagandinį karą, tikslių žinių apie karo veiksmus ir karštąsias zonas jie neturėjo.

Ambasados darbuotojai primygtinai siūlė kaip nors pasiekti Tbilisį. Nustebau, kad alternatyvaus varianto, tarkime, kelionės per Turkiją niekas nė neminėjo.

Keisčiausia, kad rekomendavo susirasti kitataučių ir per jų ambasadas susiorganizuoti skrydį sraigtasparniu iki Tbilisio. Galvojau: "Dieve, kaip jie gali tai siūlyti, juk mus iškart numuštų." Ambasados darbuotojai visai nesiorientavo situacijoje - siūlė kažkokias teorines galimybes", - stebėjosi G.Čepas.

Akistata su rusų tankais

Užtat gruzinams G.Čepas gerų žodžių negailėjo: draugiški, nuoširdūs, patikimi. Lietuvių komandos surastam mikroautobuso vairuotojui išsiaiškinus, kad įtampa Zugdidyje nuslūgo, lietuvių ekipažas pajudėjo iš Mestijos. Penkių valandų kelio ruožas ekspedicijai pasirodė be galo ilgas. Smaugiant nerimui valandos slinko lėtai, ištįsdamos kaip dienos.

Pusiaukelėje į Zugdidį sutikta rusų tankų vilkstinė užgniaužė lietuviams kvapą.
"Pradžioje dar skaičiavome tankus, tačiau ties 35-u nustojome. Rusų kariai stovėjo su automatais rankose. Jų veiduose - agresija ir nuovargis. Visi pikti, susiraukę, žvilgsniai nuožmūs. Kareiviai, matyt, buvo nemiegoję, pavargę", - neblėstančius įspūdžius pasakojo G.Čepas.

Kelias akimirkas vyko nebylus mikroautobuso ekipažo ir rusų karių nervų karas. Žvilgsniais persmelkę keleivius, rusų kariai netikėtai pasitraukė nuo kelio ir leido mikroautobusui judėti toliau.

Pasirinko saugesnį kelią

Pasiekę Batumio miestą lietuviai vėl susisiekė su Lietuvos ambasada Gruzijoje. "Iš ten - vėl ta pati daina: nieko konkretaus negalime pasakyti. Jei atvyksite į Tbilisį, padėsime", - pasakojo G.Čepas. Vietinių paklausinėję, ar įmanoma nusigauti iki Tbilisio, lietuviai sulaukė dviprasmiško atsakymo: "Goryje neramu, autobusai juda lėtai. Jei turite pinigų, namo keliaukite per Turkiją. Jei kišenės tuščios ir norite neramios kelionės - siekite Tbilisį."

Batumio mieste, esančiame už poros dešimčių kilometrų nuo Turkijos sienos, lietuviai susirado kelionių agentūrą, kurios padedami pasiekė Stambulą, iš jo - Rygą ir galiausiai namus Vilniuje.

"Grįžome savo jėgomis. Susidarė įspūdis, kad ambasados darbuotojai realios situacijos nežinojo ir nelabai stengėsi. Jie turbūt net neišėjo iš savo kabinetų", - svarstė G.Čepas.

Lietuvos ambasados Gruzijoje duomenimis, 96 Lietuvos piliečiai išvyko iš karo nusiaubtos šalies. Iš jų 65 namus pasiekė su ambasados pagalba.

Pasiekti Tbilisį žmonės turėjo patys, nes buvo neįmanoma kur nors siųsti automobilį iš šalies sostinės per neveikiančią magistralę. Tiems, kurie buvo Rytų Gruzijoje, rekomenduodavome šalį palikti per Turkiją, Armėniją ar Azerbaidžaną.

Natūralu, kad pasiekti kelionės tikslą lietuviams padėjo patys gruzinai.
Į skambučius ambasadoje atsiliepinėjo trys keturi žmonės, bet jiems visiems buvo duotos vienodos instrukcijos: teikti tik oficialią informaciją, atsiriboti nuo gandų, vietos gyventojų pasakojimų ar žurnalistų žinučių.

Šiandien mes sprendžiame kitas problemas. Pavyzdžiui, aukščiausiu lygiu buvo susirašinėjama su Jungtinėmis Tautomis, kad jų automobiliai iš kalnų nulipusius lietuvius palydėtų iki Tbilisio. Įtraukėme tarptautines organizacijas ir asmenines pažintis, o paskutinę minutę, kai jau viskas buvo suderinta, tie alpinistai pareiškė: mes išvykstame autobusu. Telefonu neatsako. Duok dieve, kad viskas būtų gerai.

Žinome, kad yra lietuvių, kurie iki šiol sėdi kalnuose ir sako: "Ko jūs prie mūsų lendate, atsibodote, kiek galite skambinti ir žinutes siuntinėti. Mes sėdime, mums viskas ramu ir laukiame svečių iš Lietuvos."

Į Gruziją verčiau nekeliauti

Užsienio reikalų ministerija informuoja, kad Lietuvos piliečiams vis dar nerekomenduojama vykti į Gruziją.

Gruzijoje esantys Lietuvos piliečiai prašomi registruotis šalies ambasadoje Gruzijoje, kad esant būtinybei būtų galima su jais susisiekti.

Šiuo metu Lietuvos ambasada Tbilisyje neorganizuoja Lietuvos piliečių vežimo iš Gruzijos. Norintys išvykti iš Gruzijos lietuviai raginami pasinaudoti atnaujintų skrydžių iš Tbilisio galimybėmis.

Lietuvos ambasados Tbilisyje telefonai: + 995 32 91 2933, + 995 32 91 6487.