„Visų trijų politinių partijų – liberalų, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų ir „valstiečių“ – atstovai kalbėjome ir planuojame koordinuoti savo veiksmus, parengti tam tikrą veiksmų planą“, – trečiadienį BNS sakė konservatorių lyderis Laurynas Kasčiūnas.

Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė teigė, kad preliminariai planuojama neeilinę sesiją surengi trečią rugpjūčio savaitę.

„Dabar parengsime sesijos darbų programą ir pradėsime rinkti parašus“, – BNS sakė ji.

Sutarta, kad per neeilinę sesiją turėtų būti sudaryta apkaltos G. Paluckui komisija, taip pat iškviestos į posėdį atsakyti į klausimus švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė bei krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė.

Pirmosios paaiškinimų norima dėl sprendimo pridėti po dešimt taškų prie visų brandos egzaminų, išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros, rezultatų, antrosios – dėl karinės žvalgybos vado pulkininko Elegijaus Paulavičiaus perkėlimo į laikinąjį profesinės karo tarnybos personalo rezervą.

„Ir diskutuojame dar dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą“, – sakė A. Norkienė.

Imtis koordinuotų veiksmų opoziciją inspiravo antradienio vakarą priimtas Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) raginimas G. Paluckui trauktis iš pareigų, o šiam nesutikus – surengti apkaltą.

Pagal Seimo statutą, neeilines sesijas šaukia Seimo pirmininkas ne mažiau kaip trečdalio visų Seimo narių siūlymu – tokią iniciatyvą privalo raštu pareikšti ne mažiau kaip 47 parlamentarai iš 141.

Liberalai, konservatoriai ir „valstiečiai“ Seime turi 51 atstovą, tačiau Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcijai priklauso ir penki ne LVŽS nariai.

„Teoriškai turime 47 parašus, tik juos reikia surinkti. Mes tą tikrai planuojame padaryti“, – BNS sakė L. Kasčiūnas.

Liberalų sąjūdžio pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen trečiadienį taip pat sakė, kad neeilinė Seimo sesija reikalinga.

„Joje ir kelsime visus klausimus, kurie su premjeru G. Palucku, su jo veikla, su jo istorija, jo praeitimi susiję ir kurių jis vengia. Akivaizdžiai matyti, kad yra noras sulaukti tyrimų pabaigų ir pasakyti, jeigu tie tyrimai baigsis sėkmingai premjerui, kad istorijos baigėsi“, – BNS sakė politikė.

„Tai, ką sužinome visas šias savaites ir mėnesius, parodo, kad premjeras G. Paluckas tik kombinacijomis, machinacijomis ir užsiima visą savo suaugusį gyvenimą. Manau, kad toks žmogus neturėtų būti Lietuvos Vyriausybės vadovu, ir gerai, kad opozicija šios situacijos akivaizdoje yra vieninga šiuo požiūriu“, – pridūrė ji.

Tai, ką sužinome visas šias savaites ir mėnesius, parodo, kad premjeras G. Paluckas tik kombinacijomis, machinacijomis ir užsiima visą savo suaugusį gyvenimą.

Anot L. Kasčiūno, per neeilinę sesiją galėtų būti sudaryta apkaltos komisija, svarstomi kreipimaisi į Konstitucinį Teismą.

„Tikrai neatmetame apkaltos galimybės, tik reikia susidėlioti visą veiksmų planą“, – tvirtino konservatorių lyderis.

Anot V. Čmilytės-Nielsen, apkaltos procedūrą verta pradėta net ir žinant, kad parlamente nėra balsų ją užbaigti premjero atstatydinimu.

„Kai kuriuos dalykus tikrai verta daryti net ir žinant, kad tai taps tik simboliniu žingsniu, kol valdančiųjų gretose yra absoliutus palaikymas susikompromitavusiam premjerui. Bet einant dienoms, savaitėms ir premjerui toliau grimztant, neatmetu, kad ir palaikymas jam tiek Prezidentūroje, tiek koalicijoje ims silpnėti“, – BNS sakė liberalų vadovė.

L. Kasčiūno teigimu, į Konstitucinį Teismą būtų galima kreiptis prašant nustatyti Seimo nario galimybes dalyvauti versle bei siekiant išsiaiškinti, ar G. Paluckas turėjo teisę kandidatuoti Seimo rinkimuose 2020 ir 2024 metais dėl galbūt iki galo neatliktos bausmės.

„Pats kreipiausi į Kalėjimų tarnybą, Probacijos tarnybą, tą informaciją, kurią turime, matydami, kad nebuvo kontroliuojamas teismo sprendimų vykdymas, kelia klausimą, ar tai yra užbaigtas reikalas ir kaip tai gali veikti galimybę kandidatuoti rinkimuose“, – sakė L. Kasčiūnas.

„Tai neįtikėtinai nedovanotina situacija, kai niekas nekontroliavo, kaip vykdomas teismo sprendimas“, – pridūrė jis.

LVŽS valdyba antradienį paskelbė, kad netoleruotina laiko situaciją, kai ministras pirmininkas, socialdemokratų lyderis G. Paluckas dėl negebėjimo spręsti savo asmeninių problemų įkaite yra paėmęs visą Vyriausybę, ir paragino jį trauktis iš premjero bei Seimo nario pareigų.

„Šis asmuo nebegali toliau vadovauti Lietuvos Vyriausybei, kaip ir negali atstovauti šalies piliečiams aukščiausioje valdžios institucijoje, o besitęsianti dabartinė G. Palucko situacija diskredituoja visą Vyriausybę ir, be abejo, trikdo vykdomosios valdžios institucijos darbą“, – teigė „valstiečių“ pirmininkas europarlamentaras Aurelijus Veryga.

Kaip rašė BNS, Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) bei Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) šiuo metu atlieka ikiteisminius tyrimus, susijusius su Vyriausybės vadovu.

Po „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ publikacijos FNTT aiškinasi aplinkybes dėl prieš pusmetį nacionalinio plėtros banko ILTE suteiktos 200 tūkst. eurų paskolos premjerui iš dalies priklausančioje įmonėje „Garnis“ panaudojimo. Praėjusią savaitę G. Paluckas šioje byloje apklaustas liudytoju.

STT ikiteisminį tyrimą pradėjo reaguodama į antrą žurnalistinį tyrimą, kuriame kelti klausimai dėl G. Palucko prieš dešimtmetį iš dalies valdytos įmonės „Sagerta“, paskolų ir nekilnojamojo turto įsigijimo bei ryšių su verslininku Darijumi Vilčinsku.

Sekmadienį „Laisvės TV“ ir tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ taip pat pranešė,  kad atlyginti priteistą 16,5 tūkst. žalą Vilniaus savivaldybei vadinamojoje žiurkių byloje premjeras baigė tik šių metų liepą, pervedęs likusius 4,9 tūkst. eurų.

Pats G. Paluckas su savivaldybe buvo sutaręs tą padaryti iki 2015-ųjų pabaigos.

Premjeras tai pavadino žmogiška klaida ir dėl to atsiprašė. Jis taip pat sostinės savivaldybei sumokėjo palūkanas.

Pirmadienį „Redakcija“ paviešino istoriją, kad 2009–2014 metais G. Paluckas buvo patekęs į miglotą sklypo Laurų gatvėje Vilniuje įsigijimo istoriją. Didžiąja dalimi valstybiniame miške buvo suformuotas penkių arų sklypas ir į jį atkurtos nuosavybės teisės. Po to sklypą skubiai įsigijo G. Paluckas ir Genovaitė Arlauskienė, jame norėję vykdyti statybas. Gindami viešąjį interesą prokurorai per teismą valstybės mišką sugrąžino valstybei.