„Suvokime, kad mūsų tvirtoji tvirtovė, mūsų pilis, kurioje renkamės arba ne, ginamės ir laimime arba ne – tai tarpusavio santykiai, brolystė ir parama kito kitam. Tėvynės meilė didesnė už vienos kurios sodybos ar dvarelio naudą. Iš tos meilės atsiranda ir tinka žodis jėga – ne kumščio, bet širdies“, – minėjime prie Signatarų namų teigė V. Landsbergis.

„Ar jauti kaimyno ranką, koks kirminas graužia jo širdį? Bene įsiveisė nerimas dėl galimų elektros tarifų, kad pernelyg nesidžiaugtume dėl padidėjusios nepriklausomybės. O ar atrėmei rūpestį, kas bus su mūsų vaikais, pagrindinį rūpestį? Ar jie šiandien auga kaip draugų būrys ar kaip gaujelių sėbrai su akmenimis kišenėse? Ar atleido savo tėvams, egoistams ir karjeristams, jų meilės ir dėmesio stokai?“ – susirinkusiesiems sakė Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Jis ragino gyventojus „nebūti pliuškiais“, puoselėti patriotiškumą: „Dažniau telkimės Baltijos kelyje ir Pilies gatvėje (...). Žodyje Lietuva slypi meilė. Jeigu pavyks mums to nepamiršti, netapti planetos dvikojais be meilės, tai gal dar jusime širdyse gyvybę, slaptą žmogiškumo matricą. Jausime tėvynės meilę kaip senovės pilėnai.“

V. Landsbergis netiesiogiai užsiminė ir apie pernai rudenį Seimo rinkimus laimėjusių socialdemokratų lyderę Viliją Blinkevičiūtę, viešojoje erdvėje kritikuotą dėl sprendimo netapti ministre pirmininke, o grįžti į Europos Parlamentą.

„Nejau taip sunku nebūti plevėsomis, keikūnais kur nors Melagaišiuose – juk iš jų spruko pati rinkimų laimėtoja – nebūti pliuškiais, pagyrūnais, lyg cirko demokratijoje“, – sakė buvęs politikas.

V. Landsbergis taip pat sakė, jog Lietuvoje „laksto keturių linksmūnų koalicija“ bei nuogąstavo, kad dėl kai kurių valdančiųjų politikų prieštaringos retorikos gali suskeldėti Lietuvos pozicija dėl karo Ukrainoje ir Europos saugumo.

„Lietuvoje (...) laksto keturkinkė kvadryga – keturių linksmūnų koalicija. Kartais giriasi, kad geresnės Vyriausybės nebuvo per visą antrosios Respublikos laikotarpį. Tik tas pagyras lydi nerimas, kad vienu kuinu kvadrygoje esą per daug. Vis dėlto, to kankinio martirologijas žadama užbaigti jo pergale jau kovo mėnesį. Bus ką pasiųsti į tarptautines konferencijas. O kad Lietuva neturės vieningos pozicijos dėl karo Europoje ir Ukrainos likimo, tai nieko ypatinga, bičiulis Kremlius visada to siekė“, – teigė Atkuriamojo Seimo pirmininkas.

Pagyras lydi nerimas, kad vienu kuinu kvadrygoje esą per daug.

Ši Vasario 16-oji – trečioji vykstant plataus masto karui Ukrainoje. Tęsiantis Rusijos invazijai, Vašingtonas išreiškė norą susitarti su Maskva dėl karo pabaigos, tačiau Europos Sąjunga bei Ukraina nuogąstauja, kad taikos sąlygos bus palankios Kremliui, toliau stiprinančiam savo karo mašiną.

1918 metų vasario 16 dieną Lietuvos Taryba Vilniuje paskelbė atkurianti nepriklausomą, demokratiniais pamatais sutvarkytą Lietuvos valstybę su sostine Vilniuje.

Atkurta nepriklausoma valstybė gyvavo iki 1940 metų birželio, kai buvo okupuota sovietų Rusijos.