Vokietijos kancleris atmeta kritiką dėl delsimo Ukrainai siųsti sunkiuosius ginklus

„Vokietija yra viena svarbiausių Ukrainos rėmėjų karine prasme, turbūt, gal tik Jungtinės Amerikos Valstijos teikia didesnę paramą, bet Vokietija tikrai teikia labai didelę paramą Ukrainai: teikiame dideliais kiekiais amuniciją, šarvuotąsias sistemas, turės būti pristatytos ir pačios moderniausios haubicos į Ukrainą“, – spaudos konferencijoje Vilniuje teigė Vokietijos kancleris.

Anot jo, šiuo metu Vokietijoje Ukrainos kariai apmokomi naudotis šia ginkluote.

„Labai dažnai būna tokių pranešimų, kurie visiškai neatitinka tikrovės, kad ukrainiečiai nenori kažkokių ginklų (...). Mes iš tikrųjų labai remiame Ukrainą, vyksta taip vadinamieji ginklų mainai, dėl kurių susitarta, pavyzdžiui, su Čekija, Graikija, kitomis valstybėmis, ir tikrai tais ginklais ukrainiečiai galės pasinaudoti“, – patikino O. Scholzas.

„Mano priimti sprendimai, kad Vokietija konflikto metu nusprendė tiekti ginklus, tai yra sprendimas, kurį įgyvendiname plačiai“, – pridūrė jis.

Lietuvos vadovas Gitanas Nausėda bendroje Vokietijos kanclerio ir Baltijos šalių vadovų spaudos konferencijoje teigė taip pat nesutinkantis su kritika Vokietijai ir pažymėjo, jog šalies kancleris „labai aiškiai paneigė kartais pasitaikančią informaciją, neva yra vengiama teikti karinę pagalbą Ukrainai“.

„Manau, ta karinė pagalba teikiama ir, svarbiausia, teikiama bendradarbiaujant su kitomis regiono šalimis, kurios teikia ir po to gali tikėtis atitinkamos Vokietijos paramos“, – sakė G. Nausėda.

„Mes Lietuvoje turime tokį posakį – „nevarykime Dievo į medį“.  Kitaip tariant, tiek Vokietijos pagalba Lietuvai, kurią šiandien ji deklaruoja kanclerio vizitu čia Lietuvoje, tiek ir karinė pagalba Ukrainai – tikrai Vokietija, manau, kaip sąjungininkė, kaip viena iš svarbiausių NATO valstybių, visiškai prisiima tą lyderės vaidmenį, kuris jai natūraliai priklauso ir yra pasirengusi jį įgyvendinti iki galo“, – akcentavo Lietuvos prezidentas.

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis akcentavo būtinybę tęsti tiek karinę, tiek humanitarinę ir kitą pagalbą Ukrainai.

Manau, ta karinė pagalba teikiama ir, svarbiausia, teikiama bendradarbiaujant su kitomis regiono šalimis, kurios teikia ir po to gali tikėtis atitinkamos Vokietijos paramos.

„Yra įvairūs būdai, kaip mes tai darome, pirmiausia, tai yra tiekimai ginkluotosioms pajėgoms įvairių rūšių ginklų, amunicijos. Tai savaime suprantama ir tai turime tęsti toliau, turime tęsti humanitarinę, finansinę pagalbą ir viską, kas reikalinga Ukrainos Vyriausybei, kad jis toliau galėtų vykdyti pareigas“, – kalbėjo K. Karinis.

„Turime stiprinti Ukrainą, kad Ukraina šiame kare nugalėtų ir Rusija šį karą pralaimėtų. Mes to trokštame, trokštame taikos ir stabilumo Europoje. Tai pasiekiama tik tada, kai Rusija pralaimi ir supranta, kad jai niekada negali pavykti karinė ekspancija į savo kaimynes“, – sakė Latvijos Vyriausybės vadovas.

Estijos premjerė Kaja Kallas sveikino Vokietijos sprendimą padidinti šalies karinį biudžetą, ji taip pat vylėsi, kad artėjančiame NATO viršūnių susitikime Madride bus priimti sprendimai stiprinti Aljanso rytinį sparną.

Ji pabrėžė, kad Ukrainai ypatingai reikia daugiau karinės pagalbos, ypač – sunkiosios ginkluotės.

„Ir jos reikia nedelsiant, kad būtų atremtas Rusijos puolimas. Olafai, labai džiaugiuosi jūsų sprendimu siųsti Ukrainai galingas oro gynybos sistemas. Norint įveikti agresorių ir išgelbėti gyvybes, svarbiausia greitai suteikti pagalbą“, – sakė Estijos vyriausybės vadovė.

Ji priminė, kad Ukrainą iš Estijos neseniai pasiekė 155 mm vokiškos haubicos – procesas strigo dėl to, jog Vokietija pradžioje nebuvo davusi sutikimo perduoti ginkluotės.

„Rusijos strateginiai tikslai nepasikeitė, jos elgesys dar ilgai liks nenuspėjamas. Turime aiškiai parodyti agresoriui, kad NATO turi valią bet ir gebėjimą apginti kiekvieną savo teritorijos centimetrą. Tai suteikia galimybę tam, kad ši parijų šalis niekada neturėtų nė minties apie užpuolimą“, – kalbėjo K. Kallas.

Ilgą laiką delsusi siųsti ginklus kariaujančiai šaliai, dabar Vokietija susiduria su spaudimu suteikti Kyjivui sunkiųjų ginklų. Jų kol kas Berlynas tiesiogiai nesiunčia, tačiau prašo tą daryti kitas šalis, pažadant kompensuoti praradimus.

Praėjusią savaitę O. Scholzas pareiškė, kad sutarė su Graikija, jog Atėnai nusiųs Ukrainai sovietinių laikų karinės technikos mainais į modernesnę ginkluotę iš Berlyno. Vokietija panašią sutartį jau yra pasirašiusi su Čekija.

Berlynas taip pat yra pažadėjęs naudotų savaeigių priešlėktuvinių sistemų „Gepard“, jos turėtų pasiekti Ukrainą liepą, savaeigių haubicų. Vis dėlto Kyjivas iš Vokietijos tikisi daugiau – tiesiogiai siunčiamų tankų „Leopard“, pėstininkų kovos mašinų „Marder“.

Rusija privalės išvesti karines pajėgas iš Ukrainos

Vakarai nesutiks su Rusijos diktuojamomis taikos sąlygomis, ji privalės išvesti savo kariuomenę iš Ukrainos, Vilniuje sakė Vokietijos kancleris O. Scholzas.

„Mes tikrai nesutiksime su Rusijos diktuojama taika, mes nepripažinsime tokios taikos. Dėl to mums labai svarbu ir aišku, kad šios karinės situacijos rezultatas bus tas, jog Rusija privalės išvesti savo karines pajėgas ir kad Ukraina apgins savo nepriklausomybę“, – per spaudos konferenciją Vilniuje antradienį teigė jis.

Pasak Vokietijos lyderio, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas karine agresija pasiekė tik tai, kad dar labiau suvienijo Vakarų sąjungininkes.

R. Dačkaus / Prezidentūros nuotr.

„Ką V. Putinas pasiekė, jis pasiekė, kad NATO dar labiau susivienijo, kad NATO dar labiau stiprina savo pajėgumus, kad stipriname rytinį NATO flangą prie Baltijos jūros, ir tai, kad Švedija ir Suomija nutarė tapti NATO narėmis. Taigi, štai ką pasiekė Putinas savo karine agresija – kad mes daromės dar stipresni“, – kalbėjo Vokietijos kancleris.

Ką V. Putinas pasiekė, jis pasiekė, kad NATO dar labiau susivienijo, kad NATO dar labiau stiprina savo pajėgumus.

Jo teigimu, kadangi V. Putinui nepavyko užgrobti visos Ukrainos, jis tęsia brutalų karą ir stengiasi bent ką nors pasiekti. Anot O. Scholzo, rezultatą duos ir Rusijai įvestos sankcijos, kurios nublokš tos valstybės ekonomiką dešimtmečius atgal.

Pokalbiai su V. Putinu

Latvijos premjeras Krišjanis Karinis savo ruožtu teigė, kad V. Putinas dėl taikos ims kalbėtis, kai supras, kad pralaimi.

Pasak Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos, Vakarų pastangos „išsaugoti Rusijos veidą“ yra sunkiai suvokiamos, nes „tada elgiamės nenuosekliai savo pačių atžvilgiu“.

„Sakydami, kad turi būti ryžtingas ir vieningas atsakas į Rusijos agresiją mes patys mėginame per užpakalines duris patekti pas V. Putiną, kalbėtis su juo, įtikinėti, prašyti jį ir tokiu būdu savotiškai legitimizuojame jį“, – per spaudos konferenciją sakė jis, atsakydamas į klausimą apie kai kurių Vakarų lyderių bandymus kalbėtis su Rusijos prezidentu.

Estijos vyriausybės vadovė Kaja Kallas tvirtino, jog kalbėti ir padėti privalu Ukrainai, o ne Rusijai.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas (Emaniuelis Makronas), palaikantis su V. Putinu ryšį telefonu, yra paraginęs Europos lyderis vengti pažeminti Rusiją.

Buvęs JAV valstybės sekretorius Henry Kissingeris (Henris Kisindžeris) ir kai kurie Vakarų politikai anksčiau tvirtino, kad Ukraina turėtų atiduoti dalį savo teritorijos Rusijai, jog užbaigtų Maskvos invaziją.

Kandidatės statusas

Vasarį Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, Kyjivas pateikė paraišką įstoti į Europos Sąjungą.

Europos Komisija dar šį mėnesį turėtų pasisakyti dėl kandidatės statuso suteikimo, tačiau Vakarų lyderiai perspėja, jog Ukrainos stojimas į ES gali užtrukti dešimtmečius.

Spaudos konferencijoje G. Nausėda teigė, kad „atėjo laikas aiškiai pasakyti, kad Ukrainos vieta – Europos Sąjungoje“.

„Neturime moralinės teisės prarasto šio momento, kadangi už šią teisę Ukraina kovoja savo krauju“, – kalbėjo prezidentas.

Paramą Ukrainai šiuo klausimu dar kartą išreiškė ir Latvijos, Estijos premjerai. Tuo metu Vokietijos kancleris nekomentavo Ukrainos galimybių gauti kandidatės į Europos Sąjungą statusą.

Anksčiau O. Scholzas yra pareiškęs, jog Kyjivo pastangos įstoti į ES negali būti paspartintos, nepaisant Rusijos invazijos.

Atmeta sankcijų Minskui panaikinimą mainais į Ukrainos grūdų eksporto tranzitą

O. Scholzas atmeta galimybę panaikinti sankcijas Minskui manais į Ukrainos grūdų tranzitą per Baltarusiją.

Pasak jo, Vakarų šalys ieško būdų, kaip šią žemės ūkio produkciją saugiai išgabenti iš karo draskomos šalies, siekiant išvengti pasaulinio maisto stygiaus.

„Jokiu būdu tai nereikštų, kad turėtume atsisakyti tų sankcijų, kurias esame priėmę (Aliaksandro) Lukašenkos atžvilgiu“, – žurnalistams antradienį sakė Vilniuje viešintis Vokietijos kancleris.

Jis dalyvavo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda bei Latvijos ir Estijos premjerais Krišjaniu Kairiniu bei Kaja Kallas.

Tokią galimybę anksčiau šią savaitę atmetė ir Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis.

Ukraina, viena didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje, negali naudotis savo uostais prie Juodosios jūros, nes juos yra užblokavęs Rusijos karinis laivynas.

Vakarai svarsto grūdus išgabenti geležinkeliu per kitas Europos valstybes, tačiau tai sudėtinga dėl didelio turimos produkcijos kiekio.

Lietuva siūlo suburti šalių koaliciją ir atblokuoti Odesos uostą. Kitaip tariant, Vakarų šalių kariniai laivai lydėtų Ukrainos krovininius laivus, jog jų neužpultų Kremliaus pajėgos.

„Tai – Rusijos atsakomybė, kad grūdai negali būti išgabenti iš Ukrainos. (...) Bandysime rasti sprendimą, Jungtinės Tautos taip pat bando rasti sprendimą“, – Vilniuje kalbėjo O. Scholzas.

Pasak jo, nusprendus atblokuoti Odesos uostą, taip pat reikėtų užtikrinti, jog „Rusija nepiktnaudžiautų tokiais sprendimais“.

Šiuo metu Turkija nuo Rusijos invazijos į Ukrainą pradžios kariniams laivams neleidžia plaukti Bosforo sąsiauriu. Tai yra vienintelis vandens kelias Juodąją jūra.